Viskam brangstant ar įmanoma išgyventi iš minimalaus darbo užmokesčio – 800 litų „ant popieriaus“ per mėnesį? Šalyje valstybės įstaigose ir įmonėse už tokį atlyginimą dirba 5,7 proc., privačiame sektoriuje 11,7 proc. darbuotojų.
Statistikos departamento duomenimis, per metus darbuotojų, dirbančių už minimalų atlyginimą sumažėjo tik 0,2 proc. Ketvirtadalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių, penktadalis kitos aptarnavimo veiklos ir septintadalis statybos sektoriaus darbuotojų dirba už minimalų atlyginimą. Minėtose įmonėse tik nedidelė darbuotojų dalis apmokama geriau, bet jų atlyginimai neviršija 1500 Lt.
Mažesnį negu 2010 m. spalio mėn. šalies ūkio darbo užmokesčio vidurkį – 2106 Lt – uždirba du trečdaliai visą darbo laiką dirbančių darbuotojų.
Geriausiai šalyje apmokami finansų, draudimo, informacijos, ryšių, mokslinės-techninės veiklos sričių darbuotojai, kurie patenka į kas mėnesį uždirbančių daugiau nei 5000 Lt skaičių. Tačiau Jurbarke tai greičiau būtų išimtys, o ne taisyklė.
Kiekvienam Jurbarko gyventojui svarbūs paprastesni klausimai: ar įmanoma už minimalų mėnesio atlyginimą išgyventi savo krašte, ar jau pats metas kelti sparnus ir ieškoti geresnio uždarbio svetur.
Į Jurbarko miškų urėdiją atėję darbo biržos pasiųsti trys jaunuoliai iš Klausučių tikėjosi gauti darbo. Tačiau sužinoję, kad vienintelis laikinas darbas yra Viešvilės medelyne, pasiūlymo atsisakė – gaunamo minimalaus atlyginimo vargu ar užtektų benzinui į darbą atvažiuoti ir pavalgyti.
Individualioje V. Oželienės įmonėje darbininkai turi galimybę uždirbti šiek tiek daugiau, nors pagrindinis – minimalus atlyginimas. Tačiau priklausomai nuo gaminių paklausos ir darbų apimties, įmonės gaunamų pajamų darbininkams mokamos premijos. Bet jos ne nuolatinės, o priklauso nuo gaunamų užsakymų.
UAB „Jurbarko duona“ direktorė Zita Šimkuvienė patikino, kad bendrovės darbininkai pagal kvalifikaciją ir darbo pobūdį uždirba skirtingai. Yra uždirbančių tik minimumą, bet dėl nepertraukiamo darbo pobūdžio savaime susidaro skirtingos darbo apmokėjimo sąlygos. Tai – naktinis darbas, darbas poilsio ir švenčių dienomis. 7–8 proc. darbo užmokesčio priedai nuolat mokami krosnininkams. Pasak direktorės, vidutinis bendrovės darbuotojų mėnesinis atlyginimas siekia apie 800 Lt į rankas.
A. Krušos firma „Kralsta“, kaip ir kitos statybos įmonės, matė įvairių laikų. Prieš kelerius metus per statybų bumą statybos darbininkas uždirbdavo apie 3500 Lt. Ir tai buvo ne riba – tuomet buvo aukšti statybos darbų įkainiai, leidę uždirbti žymiai geriau nei dabar. Pasak įmonės savininko Alfonso Krušos, žiemą paprastai sumažėja statybos darbų, bet ir praėjusią žiemą darbininkai per mėnesį uždirbdavo apie 1000 Lt į rankas. Dabar užsakymų daugiau, bet statybose taisyklė paprasta – kiek padarei, tiek ir uždirbai. Reikalavimai kokybei nemažėja, užtat labai svarbu kvalifikacija ir darbo patirtis.
Firmos vadovo nuomone, dabar darbo užmokestis turėtų didėti, nes užsakomų statybos darbų yra pakankamai. Priklausomai nuo darbo rezultatų mėnesinis darbininko atlyginimas galėtų būti apie 1700 Lt į rankas. „Tik susiduriame su naujomis problemomis, – pasakojo A. Kruša. – Šiek tiek padirbęs ir statybose apsitrynęs jaunimas nepatenkintas čia uždirbamu atlyginimu traukia ieškoti darbo užsienyje. Atsirado „taupančių“ darbą – dirba lėtai, gal įsivaizduoja, kad bus mokama už darbe išbūtas valandas, o ne už atliktą darbą. Kalbamės, aiškinamės, nes surasti kvalifikuotą, motyvuotą, dirbti ir užsidirbti norintį statybininką Jurbarke beveik neįmanoma.“
UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius tvirtina, kad bendrovėje dirbantiems 147 darbuotojams mokamas ne mažesnis kaip vidutinis šalies ūkio darbo užmokestis – per du tūkstančius litų. „Tai skatina dirbti tik gerai, stengtis dėl bendrovės sėkmės, – apibūdino K. Jurevičius. – Dirbame stabiliai, su aiškia perspektyva, žmonės tai supranta ir vertina. Kasdien darbo pas mus teiraujasi būrelis žmonių. Galima suprasti jų lūkesčius, nes nuolatinis darbas ir stabilios pajamos – didelė vertybė šiais laikais.“
Uždarbis priklauso nuo išsimokslinimo ir kvalifikacijos. Individualioje L. Šulinskienės dantų protezų gamybos įmonėje dirba tik aukštos kvalifikacijos specialistai – gydytojai odontologai. Kaip patikino Laimutė Šulinskienė, norėdamas teikti kokybiškas paslaugas, turi investuoti ir į darbuotojų kvalifikaciją, ir į naujas technologijas. Įmonė užsidirbo gerą vardą, tą įvertina ir čia ateinantys gydytis žmonės. „Įmonėje dirbantys specialistai, gydytojai uždirba daugiau nei vidutinis šalies ūkio darbo užmokesčio vidurkis, apie minimalų darbo užmokestį nė nekalbame, – patikino L. Šulinskienė, – dargi sumokame su kvalifikacijos kėlimu susijusias išlaidas. Manau, tai irgi juntama parama. Taip skatiname siekti žinių, naujovių ir jas taikyti darbe. Tik taip galime sėkmingai konkuruoti su kitomis panašiomis įmonėmis.“
Taigi tiems, kurie mano, kad už minimalų atlyginimą išgyventi neįmanoma, belieka siekti aukštesnės kvalifikacijos arba išvykti užsidirbti į užsienį.
Ypač tai svarbu jauniems žmonėms, nes gyvenimo startas su minimaliu atlyginimu lygus keliui į niekur. Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas ir esanti mokesčių sistema kol kas skatina tik emigraciją.
Vincas Kriščiūnas
