„Sodrai“ paskelbus 2010 m. veiklos rezultatus paaiškėjo, kad beveik visi teritoriniai skyriai socialinio draudimo įmokų surenka gerokai mažiau nei išmoka pensijų ir pašalpų. Jurbarkas – ne išimtis, tik mūsų „Sodros“ išlaidų padengimo lygis pats mažiausias apskrityje ir nesiekia net 50 proc.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus direktoriaus pavaduotojas Jonas Kalninis tvirtina, kad stebėtis tuo nereikia. Net ir geriausiais Lietuvos ekonomikos laikais Jurbarke buvo surenkama tik apie pusę įmokų pensijoms ir pašalpoms išmokėti. Natūralu, kad sunkmečiu ekonomika susitraukė, sumažėjo darbo vietų, sumenko atlyginimai, todėl krito ir „Sodros“ įmokų surinkimas.
2010 m. veiklos ataskaitoje teigiama, kad praėjusiais metais iš rajono gyventojų „Sodra“ surinko 39,64 mln. Lt socialinio draudimo įmokų, o išleido – net 89,41 mln. Lt, tai yra, išlaidų padengimo lygis buvo netgi mažesnis nei 44,4 proc.
Ne kitaip, pasak J. Kalninio, bus ir šiemet. Metų pradžia „Sodros“ Jurbarko skyriui buvo itin sunki. Sausio mėnesį surinkta tik 1,83 mln. Lt, tuo tarpu senatvės, neįgalumo pensijoms ir pašalpoms išmokėti reikėjo 7,156 mln. Lt.
„Nesunku suskaičiuoti – sausį surinkome tik 25,5 proc. išmokoms reikalingos sumos. Manome, kad sausį įmokų surinkimas taip smarkiai smuko dėl to, jog nemažai draudėjų prieš naujuosius išmokėjusių gruodžio mėnesio atlyginimus, iškart pervedė ir socialinio draudimo įmokas“, – tikino J. Kalninis.
Vasarį įmokų surinkimas paaugo iki įprasto lygio – surinkta 3,195 mln. Lt, išmokėta 7,197 mln. Lt.
Daugiausia – maždaug apie 5,3 mln. Lt kas mėnesį išmokama senatvės pensijų. Jas gauna 10190 rajono gyventojų. Dar apie 2160 asmenų gauna „Sodros“ mokamas netekto darbingumo ir invalidumo pensijas. Joms išmokėti per mėnesį reikia maždaug 1,26 mln. Lt. Sausį ligos, vaiko priežiūros, motinystės(tėvystės) pašalpas gavo 570, vasarį – 644 rajono gyventojai.
Nors vidutinė senatvės pensija rajone labai nedidelė – maždaug 713 Lt, šiuos pinigus reikia uždirbti. Deja, „Sodros“ duomenų bazė rodo, kad rajone yra tik 2326 draudėjai – kitaip sakant, darbdaviai, mokantys už jų įmonėse dirbančius žmones valstybinio socialinio draudimo mokesčius, bei individualiai dirbantys asmenys.
Tačiau nėra daug ir mūsų, dirbančiųjų – vos per 6 tūkstančius. Dar apie 1669 valstybiniu socialiniu draudimu draudžiasi savarankiškai – tokią prievolę valstybė nustatė ūkininkams ir jų partneriams, verslo liudijimus įsigijusiems asmenims, gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir individualių imonių savininkams.
Kai senatvės ir netekto darbingumo pensijas gauna dvigubai daugiau žmonių, nei rajone yra dirbančiųjų, nėra ko stebėtis, jog „Sodros“ biudžetas deficitinis. Juolab kad šiais sunkiais laikais ne viena įmonė pritrūksta lėšų atlyginimams ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Kovo 1 d. „Sodros“ Jurbarko skyriui mūsų rajone veikiančios įmonės turėjo 435,6 tūkst. pradelstų įsiskolinimų. Tačiau tai anaiptol ne visos mūsų įmonių skolos, nes viena restruktūrizuojama ir 10 bankrutuojančių bendrovių iki sausio 1 d. buvo įsiskolinusios 1,8 mln. Lt.
Užprogramuotą „Sodros“ biudžeto deficitą lemiantys skaičiai apibūdina ne tik Jurbarką. Ne ką geresnė padėtis ir visoje Tauragės apskrityje. Jungtinio Tauragės ir Pagėgių savivaldybės „Sodros“ pajamų padengimo lygis – 69 proc. Šilalė pernai surinko 53 proc. pensijoms ir pašalpoms išmokėti reikalingų pajamų. Ir tai nekeista – tik penki iš 47 „Sodros“ teritorinių skyrių valstybinių socialinių draudimo įmokas surenka daugiau nei išleidžia. Tačiau lygintis su didžiaisiais miestais – Vilniumi, Kaunu, Klaipėda, Visaginu ir Mažeikiais nė vienas rajonas negali.
Daiva BARTKIENĖ