Viešosios įstaigos „Architektūros fondas“ projektas „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ rugpjūčio 7-9 d. apsistojo Skirsnemunėje. Sukvietę į dirbtuvėles miestelio vaikus ir jaunimą projekto savanoriai kartu su jais sutvarkė teritoriją už mokyklos tvoros.
Jaunų architektų ir architektūros studentų inicijuotos dirbtuvės keliauja per 16 Lietuvos miestelių, atrinktų iš 90 pateikusiųjų paraiškas. Paraišką dalyvauti „Architektūros fondo“ projekte teikė ir Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos direktorė Dainora Saulėnienė – norėjo, kad vaikų vasara būtų įdomesnė. Direktorės noras išsipildė: dirbtuvėlėse dalyvavę vaikai – iš viso 25 – tvirtino, kad tokia stovykla, kurioje ne pramogaujama, bet dirbamas savo miesteliui naudingas darbas, jiems patinka. Ir vaikų tėvai parėmė stovyklą – jie prinešė maisto produktų, iš kurių stovyklautojams buvo verdami pietūs.
Šeši projekto savanoriai – jauni architektai ir architektūros studentai į Skirsnemunę atvažiavo stovyklos išvakarėse. „Susipažinome su vaikais ir jie vedžiojo mus po visą Skirsnemunę – nuo Molynės iki Žvyrynės, takais, kur patys vaikšto. Rinkomės vietą, kurioje galėtume ką nors gero padaryti. Mūsų projekto tikslas – kartu su vietos vaikais ir jaunimu sukurti kokį nors objektą arba pakeisti jo paskirtį, sutvarkyti aplinką, pritaikyti, kad būtų naudinga bendruomenei“, – pasakojo dirbtuvių kuratorius architektas Algimantas Grigas.
Projekte savanoriavo ir du skirsnemuniškiai: architektūrą studijuojanti Justė Jasinskaitė ir statybos inžinerijos studentas Gintaras Sasnauskas, dirbtuvėlių meistrams talkino darbų mokytojas Vidas Burba.
Pirmoji diena – teorinė: stovyklautojai žiūrėjo filmą apie tai, ką dirbtuvėlės jau yra nuveikusios kitur, diskutavo ir nusprendė padirbėti teritorijoje už mokyklos, kur auga medžių gojelis, o žmonės trumpindami kelią per pievą prasimynė takelį. Nusprendė takelį pasausinti, kad einantieji nešlaptų kojų, medžių pavėsyje pastatyti stalą, tolėliau įrengti supynes.
Reikėjo pasirūpinti medžiagų. „Keliaujame specialiu projekto autobusiuku, atsivežame įrankius, iš projekto lėšų nusiperkame varžtų, kai ką gauname iš rėmėjų, bet pagrindas yra tai, ką gauname vietoje iš žmonių – visokias medžiagas, kurios seniai stovi už tvarto nereikalingos, bet jas galima kūrybingai panaudoti“, – pasakojo projekto kuratorius Algimantas.
Keliaujančioms architektų dirbtuvėms Skirsnemunės parduotuvė atidavė nereikalingus europadėklus, vaikų darželis atsikratė senų nebenaudojamų kėdučių, darbų mokytojo kabinete stovyklautojai rado vytelių, kurios senokai ten gulėjo nenaudojamos – visam tam architektais tapę Skirsnemunės vaikai suteikė naują gyvenimą, kūrybingai panaudoję savo idėjoms įgyvendinti.
Tą pačią dieną stovyklautojai ir savanoriai dar pasistatė didžiulę palapinę atsikvėpti ir pasislėpti nuo kaitrios saulės, o kitą rytą kibo į darbą. Laiko nedaug, bet trečios stovyklos dienos popietę pievelė už mokyklos buvo pasikeitusi neatpažįstamai – tapusi jaukiu parkeliu.
„Visa tai, ką čia darome, yra pačių vaikų – nuo idėjos iki įgyvendinimo“, – nepakeldamas galvos nuo darbo sakė architektas Algimantas. – Mūsų, savanorių, tikslas – parodyti vaikams, kaip konstruojama, kaip kuriama aplinka. Šnekamės su jais, rodome, kaip ką padaryti, pamokome, kartu dirbame. Darbus dalijamės savanoriškai. Kartais mums pavyksta padaryti klaidų – tuomet jas taisome ir irgi mokomės.“
O padaryta toje parkeliu virtusioje teritorijoje daug. Pavasarį patvinstančioje pievelėje žvyru išpiltas takelis, išvalyta vandens pralaida ir virš jos nutiestas lentų tiltelis. Medžių guotelyje įrengta daugiafunkcė atsisėdimo vieta – išmaniai panaudojus vaikiškas kėdutes ir europadėklus sumontuotas stalas. Šio žaismingo stalo, prie kurio galima sėdėti vidun sukišus kojas, idėją pasiūlė Benita ir visi drauge ją įgyvendino. Po medžiais pakabintos supynės – jas padaryti šioje vietoje pasiūlė Edgaras. Ant spalvingų supynių iškart gali susėsti keturi vaikai. Šalia atsirado netikėta alėja – nužievintas karklų vyteles tarsi karolius mergaitės suvėrė ant virvės ir pakabino abipus medžių. Smagu pereiti tokia alėja – pučiant vėjeliui ji turėtų gražiai skambėti.
Kilnojamųjų architektūros dirbtuvių Skirsnemunėje kuratorius A. Grigas sako, kad savanoriauti vaikų ir jaunimo projekte įdomu, prasminga ir labai smagu: „Reikia kantrybės, sugebėjimo bendrauti. Diena būna ir įdomi, ir sunki, bet kai po trijų dienų pamatai rezultatą – labai gera. Kaip architektas šiame projekte aš testuoju savo profesinius gebėjimus, ir tai labiausiai motyvuoja.“
Skirsnemuniškiai savanoriai Justė ir Gintaras irgi nesigaili šiam projektui paaukoto laiko, anaiptol – džiaugiasi galėję čia dalyvauti.
Trečiosios stovyklos dienos vakare Keliaujančios architektūros dirbtuvės savo darbus pristatė Skirsnemunės bendruomenei ir visi pasidžiaugė miestelyje atsiradusiu dar vienu gražiu kampeliu. „Tai pačių vaikų kūrinys, todėl tikimės, kad jie jį prižiūrės ir saugos“, – sakė dirbtuvėlių kuratorius architektas Algimantas.
