Per atostogas vaikai labiausiai pasiilgsta klasės draugų ir nekantriai laukia rugsėjo – smalsu, kiek kuris užaugo, kur pabuvojo, ką pamatė. O vasarą – kiti draugai, kaimynystėje gyvenantys, iš toliau atvažiuojantys pusbroliai ir pusseserės. Kai turi draugų, atostogos tikrai nenuobodžios.
Smagiausia – šokinėti ant batuto
Ant sode stovinčio batuto Tadui šokinėti labai smagu, o smagiausia, kai šokinėji ne vienas. Šiandien jie liuoksi trise. Kuris aukščiau!?
„Čia Elzė – mano kaimynė. Anksčiau dažnai ateidavo, dabar rečiau. O čia – pusseserė Nerija iš Kauno, labai gera pusseserė, – savo atostogų drauges pristato Smalininkuose gyvenantis Tadas Reičiūnas ir šelmiškai šypsodamasis tarsteli: jos kartais mane erzina.“
Nepiktai pasierzindami vaikai pasakoja apie savo atostogas – gaila, kad vasara baigiasi, bet jei visada būtų tik atostogos, nieko neišmoktum ir negalėtum pasiekti savo svajonių. Elzė norėtų tapti odontologe, Tadas – gamtosaugininku, Nerija – stiuardese. Bet tos svajonės, kaip jie patys pripažįsta, dar gali keistis.
„Buvau dviejose stovyklose: „Sakale, lėk!” ir „Mikučio”, važiavau į dainų šventę. Dar su tėvais važiuosime prie jūros į Latviją – ten, beveik laukiniame paplūdimyje, be telefono ir kompiuterio būna žiauriai smagu“, – pasakoja Elzė Gražulevičiūtė. Ji ir vasarą neapleido savo pomėgio – muzikavimo, lankė repeticijas ir koncertavo su Jurbarko kultūros centro kolektyvais „Pasagėlė“ ir „Vėjūkas“.
Tado nuomone, atostogų gerumas labai priklauso nuo oro, nes kai lyja, lieka tik kompiuteris. „Nieko įspūdingo nepatyriau“, – sako jis ir – aišku, kad meluoja! O gal erzinasi? Juk dalyvavo skautų stovykloje „Košė makalošė“ – košės, anot jo, ten buvo nedaug, tik daug draugų. Dar žaidė krepšinį, valgė labai daug ledų ir miegojo iki pietų – niekas jo nežadino. „Vasara ne geriausia, bet nebloga“, – galiausiai pripažįsta jis.
O Nerija Puodžiuvytė, kuri visada atostogauja pas senelius Smalininkuose, sakė, jog kitur ir nenorėtų. „Čia graži gamta, turiu daug draugų ir padedu seneliams – raviu daržus, senelis nupjauna žolę, o aš turiu apkarpyti aplink medžius, vežu malkas, renku obuolius“, – pasakoja Nerija. Pas senelius mergaitė šventė ir savo gimtadienį.
Visa trijulė neabejoja, kad ir vasarą vaikai turi turėti pareigų, tėvai jiems turi duoti darbelių. Tado pareiga – ravėti sodyboje augančias pušaites, Elzės – tvarkyti kambarius. „Padirbėti reikia. Turėdami darbų namuose, išmoksime, kaip tvarkyti sodybą, kaip auginti daržoves, kad nereikėtų valgyti iš „Maximos“, – į pokalbį įsiterpia vyresnioji Tado sesė Monika. Ir nė vienas tam neprieštarauja.
Linksma vasara
Vadžgiriškės Gertrūda ir Goda susitinka dukart per dieną ir – kiekvieną dieną. Smagiai supasi sūpynėse ir susigalvoja įdomiausių žaidimų. Smėlio dėžė tampa fantastišku miestu su daug parduotuvių, viešbučių ir kavinių, o mamos ir kaimynės kviečiamos paklausyti koncertų, kur dvi draugės groja… keptuvėmis. Tų linksmų koncertų klausosi ir balta Gertrūdos katytė, vardu Katinas, – nors su mergaitėmis ji nesileidžia į dideles draugystes, visada būna netoliese.
Mergaičių vasara – svetinga. Gertrūda Kazakevičiūtė svečiavosi pas krikšto tėvus Gaurėje. Netičkampy (kaimas tokiu įdomiu pavadinimu yra prie Marijampolės) viešėjo pas pusbrolį Edviną – krėtė „zbitkas“ ir dūkdami iškrito iš lovos! O pas močiutę Gėgėse turėjo daug darbelių – prižiūrėjo viščiukus, kalakutus ir žąsis. „Viščiukams ir kalakutams reikia duoti žolės, vandens pilti, o žąsis – ganyti. Nė vienos nepraganiau ir išsirinkau savo žąsiną“, – pasakoja Gertrūda.
O Goda Pempytė, kitaip nei jos daug kur pasisvečiavusi draugė, pati sulaukė svečių – iš Radviliškio atvažiavo teta ir pusbroliai. Malonu laukti svečių, o dar maloniau, kai jie atvažiuoja – reikia gražiai susitvarkyti kambarius, paruošti svečiams vaišių, pasiūlyti arbatos.
Šią vasarą Goda su mama remontavo savo namus – tiesė linoleumą, tapetavo ir dažė. „Dažyti nesunku, bet gražiai dažyti – nelengva“, – sako mergaitė ir tikrai žino, kad pasistengti verta, nes smagu, kai namai kvepia dažais ir spindi naujumu.
„Dar atsisveikinau su močiute – ji išvažiavo į užsienį, dabar laukiu jos grįžtant su lauktuvėmis“, – dar vieną svarbų atostogų įvykį prisimena Goda, o Gertrūda prisipažįsta irgi laukianti sugrįžtant savo draugės močiutės, kuri yra jos geriausia draugė.
„Kai baigsis vasara, nebebus taip linksma, bet tada lauksim Kalėdų ir dovanų“, – čiauškėjo abi draugės. Gertrūda tikisi gauti žiurkėną, o Goda – brolį arba sesę!
Įspūdingiausios dienos
Vasaros atostogos ilgos, tad ir jų dienos nevienodos – tik kai kurios padovanoja ypatingų įspūdžių. Apie įspūdingiausias dienas ir apie atostogų kasdienybę vieną rugpjūčio popietę klausinėjau jurbarkiečių Urtės Borkertaitės, Medos Mačiulaitytės ir Nojaus Truchanavičiaus. Jie nėra nei klasės, nei mokyklos draugai, tik gyvena netoliese, tad per atostogas jų keliai kartais sueina. Ir tą popietę Urtės mama juos visus atsivežė į Kauno gatvę: susėdę prie fontano vaikai kalbėjosi, džiaugėsi ir nesiguodė, kad atostogos jau baigiasi, nes rugsėjis žada naujų įspūdžių.
Kada atsikėlė, jų neklausiau – ilgiau pamiegoti yra vienas didžiausių atostogų privalumų ne tik vaikams, bet ir dažnam suaugusiajam. Tačiau šie mano pašnekovai, matyt, nėra dideli miegaliai, nes iki pietų jau spėjo ne vieną darbelį nuveikti.
Urtė spėjo susitvarkyti kambarį ir paskinti darželyje mėtų. Skinti mėtas yra Urtės vasaros darbas, tik ji atsakinga už tai, kad žiemą visa šeima galėtų gerti kvapnią ir vaistingą arbatą. „Aš žaidžiau lauko tenisą su mama ir, kaip ir Urtė, tvarkiausi – mano pareiga yra susitvarkyti ne tik savo, bet ir kitus kambarius“, – pasakojo Meda.
„Padėjau draugui susirasti telefoną – jis jį pametė. Radom tą telefoną prie sūpynių. Paskui su draugu ėjom į „maksimą“ nusipirkti saulėgrąžų. Draugo vardas – Ignas“, – savo dienos rūpesčius ir nuotykius išsipasakojo Nojus.
Atostogos smagios, bet Nojus jau labai laukia, kad jos baigtųsi. „Nauja mokykla labai vilioja – labai noriu pamatyti klasę, draugus, mokytoją“, – sako ketvirtokas. Iki šiol jis mokėsi Naujamiesčio, šiemet su tėveliais persikraustė ir eis į kitą – Vytauto Didžiojo mokyklą.
Pati įspūdingiausia vasaros diena Nojui buvo Nidoje. „Plaukti laivu reikėjo ilgai ir buvo nuobodu, o Nidoje – įdomu“, – sako jis ir pasakoja, ką matė ir kaip smagu buvo maudytis.
„Man įspūdingiausa buvo respublikinėje moksleivių dainų šventėje, kur važiavau su šiuolaikinio šokio studija „Šypsena“. Labiausiai patiko koncertas Vingio parke, kuriame dalyvavome kartu su meno mokyklos orkestru „Sodeikietis“, – pasakoja septintokė Meda.
Urtei didžiausią įspūdį paliko kelionė į Norvegiją: ne tiek kelionė, nes skristi lėktuvu prailgo, kiek pati šalis. „Pamačiau naujus savo namus, kuriuose nuo spalio jau gyvensiu“, – džiaugiasi Urtė. Nauji mokslo metai ir jai žada daug naujo – eis į norvegiškos mokyklos septintą klasę, nors čia baigė tik penkias.
