Jau mėnuo mūsų gyvenimą tvarko pandemija – lėtina judėjimą, keičia įpročius, nustato naujas taisykles. Namai tampa ir išgyvenimo tvirtove, ir grotomis nuo aplinkinio pasaulio, o medijos su beribėmis pasaulio erdvėmis neretai pasėja tik daugiau nerimo ir baimės. Psichologė Vaida Beinarienė tikina, kad nerimas neturi užgožti svarbiausių dalykų, o siekdami išgyventi turėtume pamąstyti ir apie tai, kokie būsime išgyvenę.
Kitokios problemos
Šis laikotarpis sudėtingas visiems, tačiau psichologiškai labiau pažeidžiami tampa sirgę ar sergantys nerimo sutrikimais (kuriems būdingas nuolatinis jaudinimasis, dirglumas, būgštavimas dėl ateities, nemiga, įvairios fobijos, įkyrios neigiamos mintys, panika, hipochondrija ir pan.), depresija, taip pat pasižymintys itin jautria asmenybės prigimtimi, polinkiu viską savo gyvenime kontroliuoti ir planuoti iki smulkmenų, patenkantys į rizikos užsikrėsti ir sirgti sunkesne ligos forma gretas, ekstravertiškos, itin daug bendrauti linkusios asmenybės.
Pasak psichologės V. Beinarienės, natūralu, kad mums visiems kyla nerimas, nuovargis, baimė, kad patiriame stresą.
Vieniems intensyviau, kitiems mažiau – tai gali priklausyti ir nuo asmenybės savybių, ir nuo žmonių, kurie yra šalia.
Pakitusios gyvenimo aplinkybės sukūrė ir kitokių psichologinių problemų.
Daugelį apima neviltis, nes sunku susitvarkyti patiems su savimi, kai gyvenimas tapo daug uždaresnis, bet, paradoksas, ir su daugybe naujų dalykų.
Страшная та какая