Jurbarko dekanato jaunimo dienos Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje spalio 13-ąją vyko su eilute iš Mato evangelijos „Ką turiu daryti, kad laimėčiau..? Loterijos čia nebuvo, ir ne apie tokį laimėjimą svajojo čia susirinkusių kone pusantro šimto jaunuolių.
„Jurbarko dekanato jaunimo dienos vyko jau ketvirtą kartą, pirmosios 1999 m. irgi buvo surengtos gimnazijoje“, – renginio istoriją priminė jo organizatorė tikybos mokytoja Irena Danupienė. Šįkart jaunimo dienos rengtos kartu su Telšių vyskupija, iš kur irgi atvyko gražus būrelis jaunimo.
Nors viskas prasidėjo aktų salėje, sėdimų renginių nebuvo daug – laimėti trokštantis jaunimas mėgsta judėjimą ir įvairovę, tad tokia ir buvo dienos programa.
Jaunimą ypač sudomino teminiai užsiėmimai, kuriuos vedė Kauno Šeimos centro savanoriai. Apie seksą, savęs pažinimą, kodėl verta būti krikščioniu, apie giliausius širdies troškimus jaunimui kalbėjo jauni žmonės, beveik bendraamžiai, kurių žodis visada turi giliausią poveikį.
Praktinių užsiėmimų valanda irgi ištirpo beregint. Vieni išbandė ekstremalias situacijas saugos diržų ir automobilio virtimo simuliatoriumi, kiti turėjo galimybę išbandyti netradicinės kūrybos būdą – piešimą ant vandens, dar kiti mokėsi įvairių tautų šokių, mėtė baudas ir žaidė smiginį. Kai kurie darė iš popieriaus baltus balandžius – šiuo Švenčiausios Dvasios simboliu nešini vėliau visi renginio dalyviai ėjo šlovinimo eisena į bažnyčią.
Bažnyčioje jaunimą sveikino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvo adoruojamas Švč. Sakramentas, aukojamos šv. Mišios.
Šv. Mišios buvo labai jaunatviškos, šlovintojai buvo vienuoliai iš Kretingos. Jei tokios mišios būtų dažniau, gal ir jaunimo bažnyčioje būtų daugiau – tokia Jaunimo dienų renginiuose dalyvavusių gimnazisčių nuomonė.
Gimnazistės Jonė Mockutė, Gabija Mockevičiūtė, Austėja Vidutytė, Akvilė Sinkevičiūtė, Monika Rasovaitė ir Greta Bukauskaitė buvo ne tik Jaunimo dienų dalyvės, bet ir savanorės. Jos pirmą kartą savanoriavo tokiame dideliame renginyje. „Buvo daug darbo, bet labai smagaus. Kitą vasarą planuojam važiuoti į Jaunimo dienas Kaune – savanoriauti arba dalyvauti“, – sakė merginos po renginio. Jų galėjo klausti, jos rūpinosi, kad visi rastų savo vietą, padėjo spręsti problemas, kad renginys vyktų sklandžiai. Taip pat – tepė sumuštinius, dalijo maistą, rinko šiukšles – visi darbai joms buvo mieli.
Gretai labiausiai patiko spektaklis – apie nelaimingą meilę. Spektaklį „Škac, mirtie…“ Jaunimo dienose rodė Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“. Merginoms viskas patiko, jos džiaugiasi, kad patiko ir kitiems – gerų atsiliepimų apie renginį jos girdėjo ir skaitė facebooke.
O ką merginos laimėjo? Ką turi daryti jaunas žmogus, kad laimėtų?
Akvilė: „Dažniausiai laimi tie, kas padeda kitiems.“
Jonė: „Jei tuo netikėtume, nebūtume ėję savanoriauti.“
Austėja: „Laimi, kas nestovi vietoje, bet pats ieško veiklos. Daryti gerus darbus yra kiekvieno pasirinkimas.“
Monika: „Geriau duoti, nei imti.“
Gabija: „Smagu padėti kitam ir matyti kito žmogaus džiaugsmą.“
Jurbarko Švč. Trejybės parapijos klebonas dekanas kun. Kęstutis Grabauskas už Jaunimo dienų organizavimą dėkoja mokytojoms Rasai Greičiūtei, Irenai Danupienei, Virginijai Kriaučiūnienei ir Ritai Sadauskienei, verslininkams Vytautui Giedraičiui ir Gediminui Žemaičiui – už pietus renginio dalyviams, Daurai Giedraitienei ir Linai Lukošienei – už koncertą, Birutei Šneiderienei – už spektaklį, Aušrai Masteikaitei Mičulei – už šokių vakarą, Jurgitai Davidavičienei – už gražiai papuoštą salę, direktoriui Alvydui Januškevičiui, kad šeštadienį jaunimui užleido gimnaziją, ir visiems, kurie nuoširdžiai prisidėjo, kad renginys vyktų sklandžiai ir įdomiai.
Dekanas visą dieną buvo su jaunimu, dalyvavo visuose renginiuose, o per pietus dalijo jaunuoliams maistą – visokia tarnystė artimui yra didelis gėris.
„Daug jaunuolių ėjo išpažinties. O vakare – kaip smagiai jie šoko diskotekoje pagal liaudišką muziką! Džiaugiuosi jaunimu, aš visada jais džiaugiuosi“, – neslėpė jausmų mokytoja I. Danupienė.
