Seimas antradienį pritarė, kad savivaldybių tarybų nariams būtų mokamas darbo užmokestis. Taip atsisakyta tvarkos, kai savivaldos politikams mokamos išmokos transporto, kanceliarinėms, ryšio ir kitoms išlaidoms apmokėti.
„Šie pakeitimai užtikrins, kad ateityje tvarka būtų aiški, skaidri ir nepaliktų jokios erdvės dalykams, kurie, deja, praeityje vyko savivaldoje“, – antradienį prieš Seimo posėdį komentavo parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Už Vietos savivaldos įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, du buvo prieš, 9 susilaikė. Prieš projektą balsavo du konservatoriai – Vilius Semeška ir Sergejus Jovaiša. Tarp susilaikiusiųjų – ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai.
„Reikėtų savivaldybėms pasiruošti tam, bus tam tikras pasirengimo periodas“, – sakė Seimo pirmininkė.
Jei pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo šių metų liepos.
Kritikavo dėl atlyginimo dydžio
Pagal Vietos savivaldos įstatymo pataisas, tarybos nariams bus mokamas penktadalį mero algos siekiantis atlyginimas. Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.
Kadangi tarybų nariams numatoma mokėti atlyginimą, iš įstatymo išbraukiama nuostata, leidžianti jiems mokėti išmokas už kanceliarines, ryšio, pašto, transporto ir kt. išlaidas. Būtent dėl piktnaudžiavimo tokiomis išmokomis kilo vadinamasis „čekiukų“ skandalas.
Tiesa, penktadalį mero algos siekiantis atlyginimas ne visiems atrodo priimtinas, nes kai kuriose savivaldybėse tarybos nariai uždirbti galės kone kaip visu etatu dirbantys pedagogai.
Konservatorius Jurgis Razma įregistravo siūlymą, jog tarybos nariui būtų mokamas 15 proc. mero algos siekiantis atlyginimas. Taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis Vilius Semeška pateikė siūlymą dėl dar mažesnės – 10 proc. mero darbo uždarbio – siekiančios tarybos nario algos.
Jurgis Razma / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Mano manymu, tas sutartas dydis galėtų būti mažesnis, kai ramiai paskaičiuoji, 640–800 eurų intervalas, o kiek vidutiniškai savivaldybių tarybų narys skiria laiko savo veiklai, valandos vertė išeina maždaug 40 eurų.
Tai geriau nei kokio nors savivaldybės biudžetinio darbuotojo, net už Seimo valandos vertę išeina dvigubai daugiau. Mano manymu, išmoka numatyta perdėtai dosni, siūlau bent šiek tiek mažesnę“, – komentavo siūlymą įregistravęs J. Razma.
Tačiau Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė mananti, jog pritardamas projekte numatytam užmokesčiui Seimas parodytų, kad tarybos nario veiklą vertina kaip darbą, o ne kaip laisvalaikio praleidimą ar savanorystę.
Tiesa, Seimas nepritarė net J. Razmos ir V. Semeškos siūlymų svarstymui. Kitaip tariant, dėl tokių idėjų parlamentas net nebalsavo.
„20 proc. bus 1 250 eurų Vilniuje, 1 070 eurų savivaldybėse, [kuriose yra] nuo 15 iki 50 tūkst. [gyventojų]. Šie darbo užmokesčiai, nepriklausomai, kiek savivaldybės tarybos narys praleis valandų – 5, 10, 15 ar 20 – visiems vienodai bus mokami.
Vilius Semeška / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Atsižvelgiant, kiek uždirba pedagogai, kultūros darbuotojai, kitų sferų darbuotojai, tai nėra sąžininga. Bus mokama ne už atliktą darbą, ne už dirbtą laiką, o už einamas pareigas. Tai tikrai nėra nei solidu, nei teisinga“, – kalbėjo V. Semeška.
Jis tvirtino, kad ateidamas į kelis tarybų posėdžius per mėnesį, vietos savivaldos politikai uždirbs daugiau, nei pedagogai, dirbantys visą darbo dieną.
Galiausiai pritarta įstatymo pakeitimui, numatančiam penktadalį mero algos siekiančiam tarybos narių darbo užmokesčiui.
Savivaldos politikai gautų 640–805 eurus į rankas
Projektą Seimui teikęs konservatorius Audrius Petrošius teigė, kad savivaldos politikai gaus nuo 640 iki 805 eurų į rankas.
„Jei bus patvirtintas projektas, pasiekęs Seimo salę, būtų 20 proc. mero atlygio, mero atlygiai sureglamentuoti pagal savivaldybės gyventojų skaičių ir susieti su vidutinio darbo užmokesčio tam tikru koeficientu, skaičiais siektų nuo nuo 640 eurų mažiausiose savivaldybėse iki 805 eurų Vilniuje, kalbame apie skaičių į rankas, atskaičius mokesčius“, – antradienį žurnalistams sakė komiteto narys.
Audrius Petrošius / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Jis patvirtino, kad savivaldybių tarybų narių atlygis būtų apmokestinamas tiek gyventojų pajamų, tiek socialiniais mokesčiais, nors anksčiau kai kurie politikai skelbė, kad būtų taikomas tik gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
„Visai šitai bazei būtų taikomas, kaip paaiškėjo, 35,7 proc. tarifas, t. y. 20 proc. GPM, taip pat būtų mokamas sveikatos ir pensijų draudimas“, – sakė A. Petrošius.
Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio, bet galutinis atlygis pakyla dėl priedų už stažą ir panašiai. Skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 eurų iki mokesčių.
Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, Vilniaus mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 4 050 eurų, Neringos – 3 866 eurus, Kauno – 3 781 eurą, Prienų – 3 982 eurus, Šiaulių – 3 705 eurus, Varėnos – 4 425 eurus neatskaičius mokesčių.
Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.
Tada skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nors per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.
Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, galiausiai nusprendusi trauktis iš pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad esant tokiai situacijai ministrams geriausias sprendimas būtų pasitraukti.
Reaguodami į krizę, valdantieji konservatoriai pasiūlė rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau Seimas tokią iniciatyvą atmetė. Siūlymą skelbti naujus rinkimus konservatoriai argumentavo siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galbūt neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.
