Loreta OGORODNIKIENĖ feisbuke pažįstama kaip Loreta Lora. Būtent šiame socialiniame tinkle moteris publikuoja savo eilėraščius, o ką tik pasirodė pirmoji jos knyga. Poezijoje moteris išlieja jausmus, bet nebūtinai savo, tad nereikia galvoti, kad visa, apie ką rašo, rašo apie save.
Jurbarkietė L. Ogorodnikienė poeziją turėjo seniai, bet ne taip seniai išleido ją į viešumą.
„Rašiau nuo paauglystės, – pasakoja ji, – paskui nutolau. Vėl grįžau, kai laukiausi pirmo sūnaus – aš turiu du sūnus: vienas jau studentas, kitas – dvyliktokas. Tik į viešumą su savo eilėraščiais išėjau palyginti neseniai. Keletas mano eilėraščių yra patekę į tarptautinį almanachą „Srauniais upeliais į didžiąją kūrybos upę“, kurį sudarė Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ vadovė, mūsų kraštietė Vilija Dobrovolskienė. Vėliau savo eilėraščiais dalytis pradėjau paraginta artimųjų ir rašymo terapijos kursų.“
Rašymo terapija, kaip įsitikino Loreta, labai padeda nuo depresinių nuotaikų, liūdesio, kurį pažino po artimo žmogaus netikėtos mirties.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą