Yra momentas karjeroje ar versle, kai žinių ir patirties jau pakanka. Sprendimai geri, mąstymas struktūruotas, rezultatai pasiekiami. Tačiau kažkas ima strigti. Susitikimuose. Derybose. Tarptautiniuose projektuose. Kompetencija tarsi yra, bet ji nebe taip aiškiai matoma kitiems.
Dažniausiai priežastis labai paprasta – kalba.
Kai gebėjimai lieka „viduje“
Daug specialistų puikiai išmano savo sritį, bet tarptautinėje aplinkoje tampa atsargesni. Jie supranta, kas vyksta, tačiau savo mintis pateikia trumpai, atsargiai arba išvis pasirenka tylą. Ne todėl, kad neturi ką pasakyti. Todėl, kad sudėtingas mintis sudėtinga išreikšti ne gimtąja kalba.
Tokiose situacijose kompetencija lieka viduje. Ji egzistuoja, bet nėra aiškiai matoma kitiems sprendimų priėmėjams.
Kalba kaip kompetencijos „transportas“
Žinios be kalbos yra kaip produktas be pakuotės. Jos gali būti vertingos, bet sunkiai perduodamos. Tarptautinėje aplinkoje kalba tampa tuo kanalu, per kurį kompetencija pasiekia kitus.
Jeigu kalba per bendrinė, per abstrakti ar netiksli, prarandami niuansai. O būtent niuansai dažnai ir atskiria stiprų specialistą nuo vidutinio.
Kada prasideda nematoma riba
Ši problema dažniausiai išryškėja ne pradžioje, o augimo etape. Kai žmogus jau dirba tarptautinėje komandoje, dalyvauja strateginiuose susitikimuose, prisideda prie sprendimų.
Bendrinės kalbos jau nebeužtenka. Reikia kalbėti apie procesus, rizikas, alternatyvas, terminus, kurie yra specifiniai konkrečiai sričiai. Ir būtent čia kompetencija pradeda „dingti“, jei kalba tam neparuošta.
Kodėl bendrinė kalba nebeveikia
Bendrinė užsienio kalba leidžia susikalbėti, bet neleidžia tiksliai mąstyti garsiai. Specialistai pradeda supaprastinti mintis, vengti detalių, nes sudėtinga jas tiksliai suformuluoti.
Ilgainiui tai sukuria klaidingą įspūdį, kad žmogus neturi gilesnio supratimo. Ne todėl, kad jo nėra, o todėl, kad jis neišsakomas.
Būtent čia natūraliai atsiranda specializuoti kalbų kursai – ne kaip mokymasis „nuo nulio“, o kaip įrankis grąžinti kompetencijai balsą. Tokie kursai orientuoti ne į bendrą kalbos mokėjimą, o į konkrečios srities terminiją, situacijas ir realų profesinį kontekstą.
Skirtingos sritys – skirtingos kalbos
Inžinerija, teisė, IT, logistika, finansai ar pardavimai – visos šios sritys turi savo kalbą. Net jei oficialiai tai ta pati anglų ar kita užsienio kalba, realybėje skiriasi žodynas, struktūra, net sakinių logika.
Specialistas, kuris kalba bendrine kalba, bet nemoka savo srities terminijos, tarptautiniame kontekste atrodo ne taip stipriai, kaip yra iš tikrųjų.
Psichologinis efektas
Kai žmogus jaučia, kad negali tiksliai išreikšti savo minčių, jis pradeda save riboti. Mažiau inicijuoja, rečiau ginčijasi, vengia sudėtingų temų. Tai veikia ne tik įvaizdį, bet ir pasitikėjimą savimi.
Tuo tarpu kalba, pritaikyta konkrečiai profesinei aplinkai, suteikia saugumo. Žmogus žino, kad turi reikiamus žodžius, struktūras, frazes. Tai leidžia mąstyti apie turinį, o ne apie formą.
Kai kalba vėl pradeda dirbti kompetencijai
Kai specialistai pradeda mokytis kalbos per savo realias darbo situacijas, įvyksta lūžis. Susitikimuose jie kalba drąsiau. Mintys tampa tikslesnės. Reakcijos – greitesnės.
Kompetencija vėl tampa matoma. Ne todėl, kad ji sustiprėjo, o todėl, kad atsirado tinkamas būdas ją parodyti.
Esminė mintis
Kompetencija nedingsta. Ji tiesiog gali tapti nematoma, jei nėra tinkamos kalbos ją perteikti. Tarptautinėje aplinkoje kalba nėra papildomas įgūdis. Ji yra terpė, kurioje žinios įgauna formą.
Ir kai kalba pritaikyta konkrečiai sričiai, kompetencija vėl užima savo vietą – sprendimų centre.
