Rugsėjo pradžioje Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad visuose šalies regionuose antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo vidutinis atlyginimas. Nors kai kur padidėjimas skaičiuojamas ne litais, o centais, tai vertinama kaip teigiama ekonomikos tendencija. Vis dėlto didžiausių rajono įmonių vadovai apie algų didinimą darbuotojams kalba labai atsargiai.
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį šalyje vidutinis atlyginimas buvo 2153 Lt. Lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu vidutinė alga padidėjo 0,7 proc. ir yra 2,2 proc. didesnė nei prieš metus. Mažiausiai – 0,5 Lt antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė alga padidėjo Alytaus apskrityje, daugiausia – vidutiniškai 40 Lt atlyginimai kilo Telšių apskrityje. Departamento atlikta analizė byloja, kad atlyginimų padidėjimą lėmė darbų apimtys apdirbamosios gamybos, statybos ir kitose įmonėse.
Statistikos departamento duomenimis, didžiausią atlyginimą antrąjį šių metų ketvirtį gavo Vilniaus miesto įmonių darbuotojai – 2415,8 Lt (neatskaičius mokesčių). Mažiausiai uždirbo Tauragės apskrities savivaldybių darbuotojai – vidutiniškai po 1736 Lt. Atotrūkis tarp daugiausia uždirbančių vilniečių ir mažiausią vidutinį atlyginimą gaunančių Tauragės apskrities darbuotojų – net 39,1 proc.
Panašios proporcijos išlieka ir skaičiuojant darbo užmokestį, gaunamą į rankas. Tauragės apskrities darbuotojų sąskaitas mėnesio viduryje papildo 1368,5 Lt vidutinis darbo užmokestis, Marijampolės apskrities – 1424,3 Lt, Kauno apskrities – 1606 Lt, Vilniaus apskrities – 1864 Lt.
Per metus vidutinis darbo užmokestis nedidėjo tik Šiaulių ir Utenos apskrityse. Daugiausia atlyginimai didėjo Telšių, Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Tauragės apskrityje vidutinis darbo užmokestis nuo 2011 m. antrojo ketvirčio nepakito.
Statistikos departamento atlikta darbo užmokesčio analizė savivaldybėse parodė, kad atotrūkis tarp didžiuosiuose miestuose mokamo vidutinio darbo užmokesčio ir atlyginimų rajonuose yra labai didelis ir pastaruoju metu netgi didėja. Patys mažiausi atlyginimai – vidutiniškai 1501,7 Lt neatskaičius mokesčių mokami Šalčininkuose, didžiausi – 2503,6 Lt Vilniaus mieste. Tik šešiose Lietuvos savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis praėjusį ketvirtį buvo didesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis – daugiau nei po 2153 Lt gavo Vilniaus miesto, Klaipėdos, Visagino, Jonavos, Elektrėnų ir Mažeikių savivaldybių dirbantieji.
Jurbarke mokamas vidutinis darbo užmokestis net 408 Lt mažesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Per praėjusį ketvirtį jis padidėjo 0,4 proc., tačiau per metus sumažėjo 2,4 proc. Jurbarkiečiai – ne išimtis, darbo užmokesčio sumažėjimą nuo praėjusių metų vidurio pajuto septyniolikos Lietuvos savivaldybių dirbantieji.
Vidutiniškai 1745 Lt neatskaičius mokesčių uždirbantys Jurbarko rajono gyventojai gali guostis nebent tuo, kad kone visose aplinkinėse savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis yra dar mažesnis. Šilališkiai per mėnesį vidutiniškai uždirba 1705 Lt, raseiniškiai – 1717 Lt, šakiečiai – 1729 Lt, tauragiškiai – 1735 Lt. Pagėgių savivaldybės dirbantieji per mėnesį vidutiniškai uždirba 30 Lt daugiau nei jurbarkiečiai.
Statistikos departamento atlikta analizė patvirtino, kad antrąjį šių metų ketvirtį visose apskrityse ir beveik visose savivaldybėse padaugėjo dirbančiųjų. Per metus šalyje dirbančiųjų skaičius išaugo 3,1 proc., tačiau pastarąjį ketvirtį augimas sulėtėjo iki 1,1 proc. Tauragės apskrityje dirbančiųjų taip pat daugėjo: antrąjį šių metų ketvirtį jų skaičius išaugo 2,1 proc. Beveik toks pat pokytis įvyko ir per metus, atskaitos tašku imant praėjusių metų antrąjį ketvirtį.
Jurbarko savivaldybėje antrąjį ketvirtį dirbančiųjų taip pat padaugėjo 2 proc., tačiau per metus dirbančiųjų padaugėjo tik 0,3 proc. Birželio pabaigoje Jurbarke darbą turėjo (be individualių įmonių) 4815 asmenų.
Nors sakoma, kad nėra didesnių melagių už statistikus, darbdavių duomenys rodo, kad analizė atskleidžia tikrąją padėtį. Įmonės savo darbuotojams atlyginimus didina atsargiai, o nuolatinių darbo vietų steigti neskuba.
UAB „Jurmelsta“ direktorius Kęstutis Naujokas sako, kad atlyginimus šiemet didino tik kai kuriems darbuotojams, o ir tai – labai nedaug, vos 7-8 proc.
„Norėtume didinti visiems, bet tai priklausys nuo to, kiek ir kokių darbų turėsime“,– sakė K. Naujokas.
Pasak įmonės vadovo, šiemet naujų darbo vietų UAB „Jurmelsta“ nesteigė, tačiau vasarą sezoniniams darbams buvo priimta 10-15 pagalbinių darbininkų. Šiuo metu kone visi jie jau atleisti.
UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius patikino, kad atlyginimai šiemet įmonėje išaugo maždaug 3 proc. „Specialiai atlyginimų savo darbuotojams nedidinome, bet jie ir taip po truputėlį didėja, nes didžiosios dalies mūsų darbuotojų atlyginimai priklauso nuo darbo rezultatų. Vidutiniškai mūsų darbuotojai dabar uždirba apie 1980 Lt“,– sakė K. Jurevičius.
UAB „Dainiai“ direktorius neslepia, kad iki metų pabaigos apie algų didinimą nė negalvos. Vėliau sprendimai priklausys nuo to, kokį minimalų mėnesinį darbo užmokestį nustatys Vyriausybė. Jei bus patvirtinta 1000 Lt minimali mėnesinė alga, atlyginimai didės – minimalų atlyginimą įmonėje gauna sargai ir kiti pagalbiniai darbuotojai.
UAB „Lukšių pieninė“ generalinis direktorius Genadijus Butkus nebuvo linkęs atvirauti. Pasak įmonės vadovo, atlyginimai didinami tik tiems darbuotojams, kurie rodo išskirtinai gerus darbo rezultatus, daro pažangą. „Tokių, žinote, nėra daug“,– tvirtino G. Butkus.
Koks vidutinis Jurbarko pieninės darbuotojų atlyginimas, G. Butkus nesutiko pasakyti, tačiau užtikrino, kad nėra nė vieno darbuotojo, dirbančio už minimumą.
Darbdaviai neslepia, kad atsargiai vertinti ekonomikos augimą juos verčia ir sklindančios kalbos, kad litas gali būti „paleistas“ nuo euro kurso.
Ekonomistai mano, kad dar ir ateinančiais metais negalima tikėtis atlyginimo augimo – jei jis ir bus, tai neviršys infliacijos lygio. Kaip ir šiemet, mažiausiai atlyginimai turėtų kilti darbininkams. Tačiau ateinančių metų antroje pusėje galima tikėtis lūžio, kada labiausiai krizės paveiktuose sektoriuose atlyginimai ims augti kur kas greičiau negu infliacija. Pirmiausia tai turėtų įvykti statybų ir eksporto sektoriuose, kurie ir dabar rodo gerus ekonominius rezultatus, tačiau baiminasi dėl ateities.
Daiva BARTKIENĖ
