Centrų užmojus varžo sunkmetis (1)

Vasario pabaigoje Jurbarko rajono savivaldybės taryba pirmą kartą paskirstė lėšas reorganizacijos procesą pernai sunkiai įveikusiems penkiems rajono kultūros centrams. Pusmetis, skirtas įsikūrimui, prabėgo akimirksniu, todėl rajono miestelių ir kaimų gyventojai šiemet jau tikisi realios savarankiškų kaimo kultūros centrų veiklos. Apie tai, ko iš kaimo kultūros centrų darbuotojų norėtų sulaukti gyventojai ir kiek tai leis biudžeto galimybės, kalbėjomės su savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitiene.

– Ar esate patenkinta kultūros centrams paskirtu finansavimu? Kokias perspektyvas naujakuriams jis žada?

– 2010 metai buvo naujų kultūros centrų Eržvilke, Klausučiuose, Viešvilėje ir Veliuonoje įsikūrimo, formavimosi metai, pareikalavę daug organizacinio darbo. Šiemet centrai ir jų skyriai jau turėtų plėtoti kultūrinę veiklą, organizuoti daugiau renginių. Meno kolektyvai, studijos jau suformuoti, veiklos kryptys ir galimybės aiškios. Visi mato savo silpnąsias ir stipriąsias puses, į tai atsižvelgdami planuoja nuoseklų darbą.

Sunkmetis, palietęs visas gyvenimo sritis, neabejotinai reiškiasi ir kultūros srityse. Savivaldybės taryba paskirstydama lėšas kultūrai, biudžetinėms kultūros įstaigoms pinigus skyrė tik būtiniausioms reikmėms – atlyginimams, pastatams išlaikyti ir privalomoms priešgaisrinėms signalizacijoms įrengti.

Lėšas pastatams atnaujinti stengsimės pritraukti iš Europos Sąjungos paramos fondų. Jau pradėti vykdyti Eržvilko kultūros centro ir šio centro Šimkaičių skyriaus bei Veliuonos kultūros centro pastatų sutvarkymo projektai.

– Kultūriniams projektams įgyvendinti skirtos lėšos irgi atitinka sunkmečio galimybes. Tačiau kam kurti kaimo kultūros centrus, išlaikyti pastatus, jei nėra lėšų veiklai?

– Pernai kultūros centrų, kaip ir daugelio kitų įstaigų bei savivaldybės administracijos darbuotojai buvo priversti eiti nemokamų atostogų. Šiemet kultūros centrams skiriamos lėšos dar mažesnės nei pernai, bet centrai jau nebeturės tokių išlaidų, kurias patyrė besikurdami, todėl darbuotojai turėtų išgyventi ir be priverstinių atostogų.

Kultūrinės veiklos programų vykdymui skiriamos lėšos išliko tokios pat kaip ir pernai, deja šiemet Kultūros ministerija paremia kur kas mažiau projektų, o norint gauti paramą jiems, reikia turėti savivaldybės skirtų lėšų.

Šiemet, kaip ir pernai, iš rajono biudžeto Kultūrinės veiklos programai skirta 30 tūkst. Lt. Suma išties nedidelė, o norint pritraukti lėšų iš Kultūros ministerijos, praktiškai visi pinigai skiriami koofinansavimui.

Toks diržų suveržimas verčia būti lanksčiais, sumaniais, ieškoti fondų ir prašyti paramos. Kultūros centrai jau pateikė paraiškas kaimo plėtra besirūpinančiai vietos veiklos grupei „Nemunas” – iš jos skirtų lėšų tikimasi įsigyti įgarsinimo įrangos, kurios kaimo kultūros įstaigoms visuomet trūko. Jei pasisektų, renginių kiekis ir kokybė nepalyginamai pagerėtų.

Viena iš priežasčių steigti naujus kultūros centrus ir buvo galimybė pritraukti didesnes projektines lėšas. Finansinė krizė – neparankus laikotarpis kultūrinei veiklai, bet ji praeis, renginių kokybė pagerės, nebereiks dalies jų atsisakyti. Bet renginiai tėra viena kultūros centrų veiklos pusė. Nemažiau svarbus, o gal net ir reikalingesnis yra gyventojų kultūrinių poreikių tenkinimas, suteikiant galimybę patiems šokti, dainuoti, vaidinti, užsiimti vaizduojamaisiais menais, dailiaisiais amatais.

– Reorganizuojant Jurbarko kultūros centrą nemažai darbuotojų nepanoro dirbti sumažintu krūviu ir pasirinko išeitines kompensacijas. Ar po reorganizacijos kaime nepritrūko kultūros darbuotojų?

– Kultūros centrai buria naujus kolektyvus ir jie dideli, nes ne tam, kad vadovai gautų atlyginimus, bet kad žmonės užsiimdami širdžiai miela veikla galėtų smagiai praleisti laisvalaikį. Tiesa, meno vadovų tikrai trūkta, o prisikviesti jų iš svetur sudėtinga dėl to, kad važinėti brangu. Todėl kultūros centrų direktoriai turi būti labai lankstūs, ieškodami sprendimų, kaip pritraukti kvalifikuotus ir entuziastingus meno vadovus, kad gyventojams suteikiama paslauga būtų visavertė.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas nuolat pabrėžia regioninės kultūros politikos svarbą. Šiais laikais dauguma žmonių gali nuvykti į mieste rengiamą gerą koncertą ar spektaklį, vertingų laidų rodoma ir per televiziją. Tuo galima pateisinti apytuštes daugelio kultūros renginių sales. Tačiau tiems, kurie nori patys įsitraukti į kultūrinę, meninę veiklą, jokie miestų teatrai, jokios televizijos nepadės. Tam reikalingi kultūros centrai, jų skyriai, suteikiantys gyventojams galimybę aktyviai praleisti laiką, bendrauti kas savaitę sueinant į kolektyvus.

– Kaimo kultūros centruose veikiantys meno mėgėjų kolektyvai nuogąstauja, kad tai, ką sukaupė per dešimtmečius, išbarstys per keletą metų – negalėdami išvykti į koncertus Lietuvoje ir užsienyje, bus priversti skirstytis. Kokių priemonių ketinama imtis, kad taip neatsitiktų?

– Šiuo metu naujieji kultūros centrai turi 32 įvairios pakraipos ir lygio meno mėgėjų kolektyvus. Neturime tikslo kiekvieną jų padaryti reprezentuojančiu rajoną ar Lietuvą. Pagaliau Kultūros ministerijos lygiu imta kalbėti apie į užsienį vykstančių kolektyvų reiklią atranką – Lietuva turi pasirodyti garbingai, demonstruoti gerą meninį lygį. Lig šiol rajoną daugiausia garsina „Eržvilko bandonija” ir „Veliuonietis”. Jų kelionėms į užsienį pinigų reikės prašyti iš kviečiančių šalių. Sunkmečiui praėjus, manau, padėtis pagerės.

Daiva BARTKIENĖ