Lapkričio 6-osios vakarą ryškiomis šviesomis ir skambančiomis bandonijomis į atidarymo šventę pakvietė atnaujintas Eržvilko kultūros centras. Pirmą kartą šie kultūros namai, tada pavadinti iš Eržvilko kilusio kultūros ministro Juozo Banaičio vardu, duris atvėrė dar 1974 m. Šventvagiškoje vietoje – ant senųjų kapinių išdygęs pastatas niekad nebuvo pašventintas, tad atveriant duris šviesesnės ateities šiems namams malda linkėjo klebonas Saulius Pavalkis.
Laiko verpetuose
Pastatai, kaip ir žmonės, skausmingai ir ne be pasekmių išgyvena istorinius įvykius. Taip ir Eržvilko kultūros namai per keturiasdešimt metų matė visko: buvo prabangus, mylimas, lankomas, jo scenoje koncertavo žymiausi atlikėjai, kabinetuose virė gyvenimas. Vėliau susiklosčius istorinėms aplinkybėms skurdo, tamsėjo, šaltėjo, ir iš buvusios didybės liko menki trupiniai.
Tačiau Eržvilke kultūra nemirė. Sunkiausiais laikais, kai didžiuliame pastate gyventojams atvira buvo vienintelė mažoji salė antrame aukšte, vyko renginiai, tyliai virkavo bandonijos, laukdamos geresnių laikų, biblioteka ir kultūros darbuotojai glaudėsi seniūnijos pastate ir visi svajojo apie kultūros namų atgimimą.
Gerą dešimtmetį vyko pasitarimai, planavimai, projektavimai. Pirmiausia buvo įgyvendintas seniūnijos katilinės rekonstravimo projektas, pritaikant ją kultūros centro šildymui.
2013 metais į pastatą įžengė UAB „Telšių statyba“, laimėjusi konkursą atlikti projekto „Eržvilko kultūros centro rekonstravimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“ remonto darbus. Pirmajam projekto etapui skirta parama iš kaimo plėtros 2007-2013 m. programos ir projekto vykdytojos Jurbarko r. savivaldybės administracijos – per 302 tūkst. Eur.
Ilgiau nei metus truko rekonstrukcijos darbai: apšiltintos pastato sienos, pakeisti langai, išskyrus žiūrovų salę, durys ir lietvamzdžiai, radiatoriai. Sutvarkyta šildymo sistema, elektros instaliacija ir santechnika. Įrengti tualetai antrame pastato aukšte ir neįgaliesiems pritaikyti tualetai abiejuose aukštuose. Žmonėms su negalia prie įėjimo į pastatą įrengtas pandusas.
Pastato viduje atlikta apdaila, suremontuoti visi kabinetai, pakeistos sulūžusios grindys. Didelė patalpa, kurioje planuota įrengti biblioteką, buvo padalyta į tris patalpas, o vietoje kino operatorių kabinetų įrengtas sandėlis.
Vykstant pirmajam etapui dar abejota, ar pavyks gauti pinigų tolimesniems darbams. Visiems rūpėjo didžiosios žiūrovų salės ateitis. Kėlė abejonių darbų eiliškumas – esant nesutvarkytam stogui buvo suremontuoti kabinetai, o nerekonstravus salės liko nekeista dalis pastato langų.
Pasak Eržvilko seniūno Gintaro Kaspučio, tapusio antrojo rekonstrukcijos etapo projekto vadovu, žiūrovų salė – reikalingiausia patalpa, kultūros centro širdis, tad ją buvo būtina sutvarkyti.
2014 m. vasaros pradžioje pradėtas įgyvendinti projektas „Eržvilko kultūros centro aktų salės rekonstrukcija“, kurio vertė daugiau nei 147 tūkst. Eur. Pagal šį projektą rekonstruota apie 360 kv. m ploto žiūrovų salė, pakeisti langai ir durys, suremontuotos sienos, grindys, įrengti , apšvietimas ir priešgaisrinė sistema, įsigytos scenos užuolaidos ir 130 kėdžių, įrengtos pakabinamos lubos.
Kultūros centro direktorė Ieva Šimkūnienė džiaugiasi, kad projektuotojams pavyko įrodyti amfiteatrinių grindų būtinybę – pagal projektą grindys turėjo būti išlygintos. Dabartinėje salėje yra apie 250-280 vietų. Gaila, kad užteko pinigų įsigyti tik paprastas biuro kėdes, o ne specialias, pritaikytas žiūrovų salei. Dalį kėdžių tenka skolintis iš gimnazijos.
G. Kasputis besidžiaugdamas atnaujintu pastatu nepraleidžia pro akis ir trūkumų: kliūna ir nepatogios kėdės, ir per žemai suprojektuotos scenos lubos, kurios neleidžia pakelti dekoracijų. Seniūnas pasidžiaugė savo laiku iš Jurbarko r. savivaldybės gavęs 6000 dar litų palopyti kiaurą stogą. Ant galvų dabar nebėga, tačiau rekonstruotam pastatui būtinas ir naujas stogas. Senasis – iš nuodingo asbesto, gali bet kada prakiurti ar neatlaikyti gamtos stichijų.
Pro langus pažvelgus
Bėdų yra, tačiau palyginus, kokiomis sąlygomis iki šiol dirbo kultūros darbuotojai, dabartinis pastatas – rojus. Na, tai kas, kad darbuotojų kabinetai be baldų – pastatas jau pulsuoja gyvybe.
Prieš oficialų atidarymą ne vieną didelį renginį atnaujintoje salėje jau surengė Eržvilko gimnazija. Bandoma atgaivinti sena eržvilkiškių tradicija – kultūros centre rodyti filmus. Išlikęs senasis ekranas, yra veikiantis projektorius. Lietuviškos komedijos „Nepatyręs“ žiūrėti atėjo net 75 miestelio gyventojai.
Eržvilko kultūros centre dirba 7 žmonės. Centro skyrių darbuotojai: Kartupių Gitana Matusevičienė, Šimkaičių – Arūnas Bauža ir Vadžgirio – Lina Lukošienė ir Erika Žievienė taip pat turės galimybę naudotis naujomis patalpomis ir scena.
Eržvilko kultūros centre repetuos ir muzikuos miestelio pažiba – „Eržvilko bandonija“, vadovaujama energingosios meno vadovės Gintarės Stirbienės. Tautinių šokių kolektyvui vadovaujanti jauna choreografė Ieva Janauskaitė planuoja surinkti ir klasikinių šokių grupę. Direktorės I. Šimkūnienės naujoji grupė „Gintarinis medis“ eksperimentuoja grodama įvairiausių stilių muziką. Senąsias Eržvilko teatro tradicijas bandys puoselėti visai nauja teatro grupė „Vakarotojai“.
Planuose – aerobikos užsiėmimai moterims, nes miestelyje yra nemažai norinčių sportuoti. Antrajame pastato aukšte kuriasi Krašto muziejus, dabar turintis tik keletą eksponatų, bet kultūros centro darbuotojai tikisi, kad jų, tinkamų ekspozicijai, eržvilkiškiai suras savo namuose. Čia pat veikia ir parodų salė, kurioje šventės dieną buvo eksponuojami menininkės Sandros Mielkaitytės papier mashe technika sukurti darbai.
Knygų pasaulėlis
Kultūros centro darbuotojams atidarymo koncertas buvo pirmasis didelis renginys naujose patalpose, o Eržvilko bibliotekos darbuotoja Nijolė Berulienė naujoje darbo vietoje jau įsikūrė.
Ilgą laiką mažame ir tamsiame seniūnijos pastato kambarėlyje besiglaudusi Eržvilko biblioteka visada buvo lankoma miestelio gyventojų, tačiau naujos, erdvios, modernios patalpos jų pritraukia dar daugiau.
„Senoji patalpa buvo labai maža ir tamsi, kaip rūsys. Lankytojams tekdavo savo daiktus palikti už durų, kad visi tilptų. Norėjosi erdvesnių patalpų“, – sakė bibliotekininkė, buvusį, kad ir mažos, bet mielos bibliotekos jaukumą kurianti naujose erdvėse.
Naujoji biblioteka įsikūrusi trijose patalpose, kurioms gyvybės įkvėpė jas meniškai ir originaliai apipavidalinusios gimnazijos mokytojos Laisvūnė Mockuvienė ir Regina Balčaitienė.
Pagrindinėje, su išrikiuotomis knygų pilnomis lentynomis, vietos atrado ir jaukus bei linksmas kampelis vaikams, pilnas žaislų ir knygučių. Mažieji čia žaidžia, piešia, varto spalvingas knygeles.
Greta įsikūrusi skaitykla, į kurią skaityti periodinių leidinių, pasinaudoti enciklopedijomis, žinynais ir žodynais kasdien skuba nemažai eržvilkiečių. Skaitykloje įrengtame kraštiečių kampelyje eksponuojama literatūra apie Eržvilko kraštą, kraštotyros darbai, vietinių autorių kūriniai.
Viena populiariausių bibliotekos erdvių – kompiuterių patalpa, kurioje stovi 4 kompiuteriai ir planuojama gauti dar vieną, veikia spartusis nemokamas interneto ryšys. Šia technika gali pasinaudoti visi, namuose neturintys kompiuterio, o vaikai mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Tiesa, pradžioje buvo šiek tiek nepasitenkinimo, kai N. Berulienė uždraudė žaisti brutalius karinius žaidimus. Tačiau prie šios taisyklės visi priprato, ir dabar vaikai lavinasi žaisdami mokomuosius žaidimus – sodina, augina, rūpinasi gyvūnais, stato fermas.
Pasak bibliotekininkės, eržvilkiškiai – aktyvūs skaitytojai. Šiuo metu biblioteka turi 427 nuolatinius klientus, iš kurių apie 300 suaugusieji. Gimnazija turi savo biblioteką, tačiau nemažai mokinukų lankosi ir čia, tik atvykstantys mokykliniais autobusais nebeturi laiko užsukti.
Artimiausiu metu bibliotekininkė D. Berulienė pasiūlys naujieną – į popietę pakvies pačius mažiausius eržvilkiškius, lydimus mamyčių ir senelių, ir kartu skaitys pasakas, žais, pieš, dainuos ir kitaip pramogaus.
Šventė prieš darbus
Į atidarymo šventę susirinko daug eržvilkiečių. Atvyko svečiai, be kurių pagalbos būtų buvę sunku įgyvendinti rekonstrukcijos projektus. Šeimininkus sveikino, gyvybės ir šurmulio šiems namams linkėjo ir dovanas teikė Seimo narys Bronius Pauža, Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, vicemeras Saulius Lapėnas, administracijos direktorė Vida Rekešienė.
Tarybos narė Ilona Pocienė perdavė LSDP Jurbarko r. skyriaus dovaną – Žemaitijos krašto vėliavą, o Eržvilko vėliavą dovanojo seniūnas Gintaras Kasputis. Nuoširdžiausius palinkėjimus tarė žmonės, kurie ir naudosis kultūros centro patalpomis – eržvilkiškių bendruomenės pirmininkė Rasida Kalinauskienė, gimnazijos direktorė Birutė Genienė.
Balto pavydo gaidelės skambėjo kolegų – kitų kultūros centrų ir skyrių bei bibliotekų darbuotojų lūpose, o atnaujinto kultūros centro darbuotojai, beveik pamiršę varginančio remonto darbus, jau dairosi į priekį.
Kultūros centro direktorė I. Šimkūnienė jau mintyse dėlioja prašymus projektams, kurie leistų įrengti plačius rūsius. Čia turėtų įsikurti Atvira jaunimo erdvė, kurioje laisvalaikį leistų miestelio jaunimas, garso įrašų studija, kurioje būtų įrašomos ne tik dainos ir muzika, bet ir tautosakos perlai. Rūsiuose galėtų įsikurti ir erdvės sportui.
Dar didesnių vizijų ir svajonių turi Eržvilko seniūnas G. Kasputis. Pasak jo, dabar 300 kv. m ploto seniūnijos pastatui apšildyti sunaudojama tiek pat energijos, kaip atnaujintam kultūros centrui. Todėl būtų puiku rekonstruoti ir seniūniją. Tada abu pastatai sudarytų darnų šiuolaikinį kompleksą.
Pasak G. Kaspučio, žmonėms šiais laikais nebeužtenka galimybės bendrauti ar dalyvauti renginiuose, jiems reikia ir modernių, šiuolaikiškų, komfortabilių sąlygų.
Dar nemažai lėšų reikia tokioms sąlygoms pasiekti: ir stogą naują uždengti reikėtų, ir baldų darbuotojams reikia, ir rekvizito. Kultūros darbuotojai, gaunantys nedidelius atlyginimus, dalį jų grąžina pirkdami reikalingas priemones šventėms rengti ar kasdieniam darbui.
Pasak I. Šimkūnienės, 150 eurų, kuriuos Jurbarko r. savivaldybės administracija padovanojo atidarymo proga, bus panaudoti nekūrybiškai, bet labai tikslingai – nupirkti popieriaus, valymo ir kitų būtiniausių priemonių.
Teisingi žodžiai skambėjo Eržvilko kultūros centro darbuotojų kraštotyros konferencijai sukurtame ir per šventę parodytame filme apie Eržvilką: „Čia žmonės pasižymi užsispyrimu. Mėgsta pamislyt, patikryt, a gera bus. Ir pasiginčyt gali. Ir prie darbo – katrą pradėja, tą ir pabaigs“.
Darbštumu ir užsispyrimu kultūrą į Eržvilką neša kultūros centro darbuotojai.
Jūratė STANAITIENĖ