Antano Sodeikos meno mokyklos smuiko klasės mokiniai apie savo mokytoją Vidą Račkauskienę sakė: žiauriai žiauriai gera. Mažieji skaitytojai, be abejo, supras, o vyresniems reikia paaiškinti, kad „žiauriai“ jaunųjų muzikantų kalboje anaiptol nereiškia „žiauriai“, o „ypatingai, labai“. Mokytoja kartu su vaikais groja per koncertus, o kartais ir per egzaminus, beveik nerašo dvejetų ir vasarą pasiilgsta Rugsėjo 1-osios.
Mokytoja Vida Račkauskienė prisipažino per vasaros atostogas laukianti rugsėjo, nes labai mėgsta savo darbą ir pasiilgsta mokinių.
Mokiniai gi dažniausiai teigia, kad į mokyklą eiti nenori, bet man atrodo, kad jie meluoja. Bent jau tie, kuriuos sutikau mokytojos Vidos klasėje: penktokai Gintarė, Ugnė, Simonas ir Viktorija, pirmokai Aistė ir Ignas, antrokas Reinas – visi linksmi su savo smuikeliais sugužėjo į mokyklą. Tai argi nenori?
Ypač smagu mokytis, kai jau esi išmokęs tiek, kad gali groti koncerte. Smuikininkai groja ir po vieną, ir duetu, o ansamblyje – kartu su savo mokytoja. „Groti kartu su mokytoja – drąsiau ir smagiau“, – tvirtina Simonas ir visi jam pritaria.
„Dvejetų mokytoja nerašo“, – užtikrina penktokė Gintarė, bet Simonas prieštarauja, kad kartais parašo. Tas „kartais“ – kai ateini į pamoką namie mažai pagrojęs. „Groti reikėtų valandą, bet aš kartais tepagroju pusvalandį, nes reikia žaisti krepšinį“, – prisipažįsta jis.
Mokytoja V. Račkauskienė sako, kad groti galima ir ilgiau nei valandą, nes smuikas – sudėtingas instrumentas. Mokslai smuiko klasėje prasideda nuo pieštuko. Kaip tai nuo pieštuko? „Pieštuką vaikai mokosi laikyti taip, kai laikomas smuiko strykas. Paskui imamas strykas, paskui ant peties dedamas smuikas, bet ir tada iki grojimo dar tolokai“, – paaiškina mokytoja.
Vaikai išskuba – jų laukia kitos pamokos ir mamos, palydinčios į mokyklą. O aš dar klausinėju mokytoją.
Ar daug turite mokinių? Ar jie Jus myli?
Dešimt vaikų: tie keturi penktokai bus pirmoji mano laida. Man atrodo, kad jie mane myli – kurie mėgsta groti, myli labiau. Labiausiai meilę parodo mažiukai – jie žavisi smuiku ir labai nori groti. Vyresni – santūresni, ir noras groti kai kuriems būna prapuolęs. Bet laukiu visų, visais džiaugiuosi.
Per koncertus su mokiniais grojate kartu, gal ir per egzaminus?
Man smagu groti su vaikais, jaučiu, kad ir jiems su manimi tvirčiau, saugiau, kad labiau stengiasi. Ir per pamokas kartais vieną partiją groja mokinys, kitą mokytojas. Yra tekę ir per egzaminą – būna duetas, vienas suserga, tad man tenka pavaduoti.
O pati, kai buvote mokinė, ar ėjote į muzikos mokyklą?
Mokiausi Šakių muzikos mokykloje – tėveliai paskatino, nes tėtis buvo kaimo muzikantas. Tada labai populiarus buvo akordeonas, bet mokytojai man patarė rinktis smuiką, nes buvau smulkutė ir dar sakė, kad turiu gerą klausą. Ir nuo tada, nuo ketvirtos klasės, užaugusi norėjau būti tik smuiko mokytoja – kitokių minčių neturėjau. Ir dirbdama niekada nesuabejojau, niekada nebuvo noro būti kuo nors kitu, tik mokytoja.
Gal prisimenate kokių ypatingų Rugsėjo 1-ųjų ar ypač smagių pamokų?
Džiugiausios pamokos, kai vaikai ateina pasiruošę, pagroję – tokių pamokų labai daug. Labai smagu, kai vaikas groja ypač gerai, kartais net stebiesi, kaip jis taip sugeba – tada pamatai savo darbo rezultatą.
Kokia muzika Jums labiausiai patinka?
Man patinka liūdni kūriniai. Labai daug gražių kūrinių – besimokant neįmanoma visų pagroti. Galiu klausytis visokią muziką, bet gražiausia yra ta, kuri gražiai atlikta.
Smalsutis
