Ramūs ir saulėti spalio orai lėmė, kad šiemet šildymo sezonas Jurbarke prasidėjo keturiom dienom vėliau. Tačiau vargu ar ši aplinkybė turės įtakos sąskaitų dydžiui – „Kauno energijos” parduodamos šilumos kaina dabar gerokai didesnė nei pieš metus.
Šildo ne visus daugiabučius
Pirmadienį nuvedęs vaiką į darželį kolega pasibaisėjo: trimečių grupėje tebuvo 14 laipsnių šilumos. Iš Jurbarko ligoninės Vidaus ligų skyriaus paskambinusi senutė verkė, nes sugrubusiom rankom nebeįstengia pavalgyti ir kelinta savaitė niekaip neišsigydo bronchito. Šalta ir daugiabučiuose – gyventojai su pavydu žvalgosi į privačius namus, iš kurių kaminų jau senokai rūksta dūmai.
„Šildymo sezonui esame seniai pasiruošę, laukėme tik savivaldybės administracijos direktoriaus potvarkio”, – pirmadienį tikino AB „Kauno energija” Jurbarko šilumos tinklų Abonentų tarnybos viršininkas Vladas Pauliukaitis.
Šilumos ūkio įstatymas įpareigoja šildymo sezoną pradėti tuomet, kai pastarąsias tris dienas vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, spalio 11-ąją oras vidutiniškai įšilo tik iki 5 laipsnių. Nors paprastai šildyti pirmiausia pradedami darželiai, ligoninės ir mokyklos, šiemet tuo pačiu metu šiluma pasiekė ir daugiabučius namus.
Vienintelis daugiabutis, kuriam Jurbarko šilumos tinklai šilumos energijos pirmadienį parduoti neketino – Kęstučio g. 16, kuriame šeimininkauja bendrija „Santarvė”. Jos nariai nepasirūpino izoliuoti šilumos ir karšto vandens sistemas, dėl to negavo pasiruošimo šildymo sezonui paso.
Skolos mažėja lėčiau
Pasak Abonentų tarnybos vadovo V. Pauliukaičio, praėjusį šildymo sezoną Jurbarko miesto šilumos vartotojai AB „Kauno energija” liko skolingi 2 mln. 654 tūkst. Lt, iš jų 1 mln. 260 tūkst. Lt – gyventojai. Iki spalio 1 d. skola sumažėjo per pusę, tačiau gyventojai grąžino tik maždaug trečdalį įsiskolinimų.
„Šiemet, kaip ir kasmet, žmonės vasarą stengėsi grąžinti skolas už šilumą ir karštą vandenį, tačiau pastebėjome, kad skolos tirpo kur kas lėčiau nei ankstesniais metais”, – sakė V. Pauliukaitis. Šildymo sezono pradžioje už pernai tiektą šilumą gyventojai tebėra skolingi 840 tūkst. Lt.
Daugiausia AB „Kauno energija” yra skolinga Jurbarko ligoninė, iki spalio 1 d. nesumokėjusi už šildymą 466 tūkst. Lt. Priešingai nei pernai, ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys rado būdą susitarti su šilumos tiekėjais. Pasak Jurbarko šilumos tinklų Abonentų tarnybos viršininko, su ligoninės vadovais suderintas naujas skolų grąžinimo grafikas, todėl šiluma ligoninei šiemet bus tiekiama be sutrikimų.
Tačiau šią savaitę miesto įstaigas ir daugiabučius namus pasiekusi šiluma gerokai brangesnė nei praėjusį rudenį ir šį pavasarį – už kilovatvalandę mokėsime po 24,76 ct.
Šiluma brango pamažu
Jurbarko šilumos tinklų Abonentų tarnybos viršininkas V. Puliukaitis priminė, kad panašią kainą už šilumą – po 24,29 ct jurbarkiečiai jau mokėjo 2009 metų sausio-gegužės mėnesiais.
„Tuomet kainų šuolis buvo kur kas skaudesnis, nes kainos ilgą laiką buvo pastovios arba kilo labai mažai”, – tikino V. Pauliukaitis.
Pasak Abonentų tarnybos viršininko, nuo 2007 metų gruodžio iki 2009 m. sausio jurbarkiečiai, kaip ir kauniečiai, už 1 kWh šilumos mokėjo po 14,67 ct. 2009 m. pradžioje kilovatvalandė iškart pabrango beveik 10 ct.
„Turiu priminti ir tai, kad nuo 2009 m. birželio iki praėjusių metų pabaigos šilumos kaina buvo gerokai sumažėjusi – gyventojai mokėjo tik po 18,84 ct. Šilumos kaina priklauso nuo dujų kainos, o jos yra tiesiogiai susietos su pasaulinėmis naftos kainomis”, – aiškino V. Pauliukaitis.
Šiemet AB „Kauno energija” šilumą brangino net keturis kartus. Sausio mėnesį šiluma brango iki 19,04 ct, vasarį už šilumą reikėjo mokėti po 20,92 ct, balandį kWh kaina pakilo iki 22,25 ct, o liepą – iki 24,76 ct. Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad kuro kainoms pasikeitus daugiau nei 5 proc., šilumos kainos perskaičiuojamos kas mėnesį.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pigiausiai šilumą gamina ir parduoda tik tos biokuru šildomos katilinės, kuriuos turi galimybę naudoti atliekinę medieną ir pastatytos ankstesniais metais.
Pasigirdo kalbų, kad ir Kaune jau svarstoma galimybė šildyti miestą biokuru, tačiau V. Pauliukaičio manymu, AB „Kauno energija” priklausančioje Jurbarko šilumos tinklų katilinėje kuro rūšis neturėtų būti keičiama, nes dujofikavimui skirtos investicijos yra ir bus įtraukiamos į šilumos tarifą. Naujos biokuro katilinės statyba kainuotų apie 11-12 mln. Lt ir vargu ar apsimokėtų – Jurbarke menkai išvystyta medžio apdirbimo pramonė ir nėra pigių medienos atliekų.
„Bendrovė daug investavo į tai, kad Jurbarką pasiektų dujos, rekonstruota ir modernizuota miestą šildanti katilinė. Be to, su „Lietuvos dujomis” pasirašytoje sutartyje įsipareigota šildymui naudoti dujas. Atsisakius greičiausiai tektų mokėti didžiules baudas. Antra vertus, brangsta ir medienos skiedros – pastaraisiais metais jų kaina išaugo dvigubai”, – tikino V. Pauliukaitis.
Nauda nenuginčijama
Energetikai daugybę kartų yra įtikinėję, kad renovuotuose daugiabučiuose šilumos sunaudojama nepalyginamai mažiau. Tačiau būdų taupyti galima rasti ir nerenovuotuose namuose.
„Nors esame suinteresuoti parduoti kuo daugiau šilumos, gyventojus verste verčiame izoliuoti šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas. Žmonės turi žinoti, kad už efektyvų šilumos naudojimą atsakingi jie patys”, – sakė V. Pauliukaitis.
Du trečdaliai Jurbarko daugiabučių, pasak V. Pauliukaičio, šilumos energijos karšto vandens temperatūrai palaikyti sunaudoja daugiau nei leidžiama. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra nustačiusi, kad karšto vandens temperatūrai palaikyti (gyvatukui) vienam butui galima skirti ne daugiau kaip 160 kWh per mėnėsį.
„Į šią normą įsitenka tik 24 iš 85 miesto daugiabučių namų. Izoliavus vamzdžius rūsiuose, kad jie nespinduliuotų šilumos energijos ten, kur nereikia, galima nemažai sutaupyti. Kai kurių namų butai karšto vandens temperatūrai palaikyti sunaudoja vidutiniškai tik šiek tiek daugiau nei 120 kWh”, – tikino V. Pauliukaitis.
Esant dabartinėms šilumos kainoms, už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 160 kWh gyventojai turi sumokėti 43,18 Lt „gyvatuko” mokestį. Kęstučio g. 22 namo, kuriame karšto vandens temperatūrai palaikyti rugpjūtį vienas butas vidutiniškai sunaudojo tik 123 kWh, gyventojai už gyvatuką temokėjo 33,19 Lt.
„Akivaizdu, kad vienas butas sutaupė 10 Lt, o visas namas – apie 400 Lt per mėnesį. Net jei ir brangu izoliuoti vamzdynus, nauda nenuginčijama”, – tikino V. Pauliukaitis.
Skaičiuoja nuostolius
Tačiau dauguma Jurbarko daugiabučių šilumos energijos per neizoliuotus vamzdynus išspinduliuoja labai daug – vienam butui tenka 200 ir daugiau kWh per mėnesį.
Rekordininkas, pasak Abonentų tarnybos viršininko V. Pauliukaičio, yra Dariaus ir Girėno g. 68 namas, kuriame vidutiniškai vienam butui karšto vandens temperatūrai palaikyti per mėnesį reikia net 269 kWh. Vasarą ši rūsiuose išspinduliuota šilumos energija kaupia nuostolius Jurbarko šilumos tinklams – vien rugpjūtį mieste neefektyviai naudojama šiluma šilumos tiekėjui kainavo 20 tūkst. Lt. Taigi taupymu turėtų būti suinteresuotos abi pusės – ir šilumos gamintojai, ir šilumos vartotojai.
„Mes turime tik vieną galimybę spausti gyventojus susirūpinti namuose esančių šilumos ir karšto vandens sistemų izoliavimu – išduodant pasiruošimo šildymo sezonui pasą pareikalauti, kad sistemų izoliacija atitiktų reikalavimus. Šiuo metu pasiruošimo šildymo sezonui paso neturi tik Kęstučio g. 16 namo bendrija”, – sakė V. Pauliukaitis.
Jurbarko šilumos tinklai šilumą gyventojams tiekia tik iki pastatų įvadų. Nors daugiabučių viduje už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei remontą atsakingi namų administratoriai arba gyventojų pasirinkti sistemų prižiūrėtojai, šilumos tiekėjai nusiteikę geranoriškai jiems padėti. Įsibėgėjus šildymo sezonui iš AB „Kauno energija” jurbarkiečiai ketina pasiskolinti termovizorių, geriausiai parodantį, kuriose namo vietose šilumos energija naudojama neekonomiškai. Pasak V. Pauliukaičio, prietaiso padarytos nuotraukos parodys, kuriuos vamzdynus būtina papildomai izoliuoti.
Daiva BARTKIENĖ
