Kas yra suskurtas scenai, savo šventei nepasirinks kitos vietos. Lapkričio viduryje keturiasdešimtmečio jubiliejinį koncertą surengė vienas brandžiausių Jurbarko kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų – vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Mituva“. Šokio sūkuryje sukosi ne tik gražią sukaktį minintis kolektyvas, bet ir svečiai – „Nemunėlis“, „Veliuonietis“ ir Kretingos „Toncius“, skambėjo „Mituvos“ kapelos melodijos ir „Verdenės“ dainos, paskutinį „Suktinį“ suko ne tik dabartiniai, bet ir buvusieji „Mituvos“ šokėjai.
Jubiliejinis koncertas – ne tik graži proga liaudiškų šokių mėgėjams pasidžiaugti dabartinės „Mituvos“, vadovaujamos Jolantos Telišauskienės, smagiais šokiais, bet ir pakeliauti po keturiasdešimtmetį pažyminčio kolektyvo istoriją. Ji, mokykliniame sąsiuvinyje surašyta kolektyvo įkūrėjos ir ilgametės vadovės Ados Baublienės, prasidėjo 1971-aisiais.
„Lapkričio 2 d. skelbiama pirmoji repeticija. Atėjo 3 moterys ir 5 vyrai. Taigi dabar jau galiu tarti – kolektyvas gimė“, – citavo vadovės rašytą „Mituvos“ dienoraštį koncerto vedėjas Gintaras Zareckas. Kelių kartų jurbarkiečių šokių mokytoja, choreografė A. Baublienė sėdėdama žiūrovų salėje rūpestingu žvilgsniu sekė scenoje kolektyvą, kurį ir dabar, nors prieš penkerius metus su juo atsisveikino, tebevadina savo vaiku.
„Mituvos“ 35-metį atšventusi kartu su savo asmeniniu jubiliejumi, choreografė apsisprendė dirbti tik su „Veliuoniečiu“, kuriam, lygiagrečiai su „Mituva“, vadovavo jau ne pirmą dešimtmetį. Legendiniame „Veliuonietyje“ ir šiandien tebešoka vienas pirmųjų mituviškių Stasys Piliutis. Vadovės A. Baublienės rašytame dienoraštyje užfiksuota, kad pirmajame „Mituvos“ koncerte – 1972-ųjų vasario 13 d. Viešvilėje – „Klumpakojį“ šoko viena pora – Danutė Biliūnienė ir S. Piliutis.
Dabartinė kolektyvo šokėjų sudėtis – jau ketvirtoji, iš trečiosios, kurią A. Baublienė vadina ansamblio aukso amžiumi, „Mituvoje“ dar šoka Jūratė Kravčenkienė ir Audronė Stoškienė.
Per keturiasdešimt metų kolektyve šoko apie 130 šokėjų, surengta per 370 koncertų, repertuare – kone 100 šokių. 1980-aisiais pirmąkart dalyvauta respublikinėje Dainų šventėje, o iš viso – jau aštuonis kartus. Koncertuota daugiau nei 50 Lietuvos miestų ir miestelių, daugiau nei 10 užsienio šalių. „Tikėtina, kad šokančią „Mituvą“ bent kartą matė penktadalis milijono mūsų planetos gyventojų“, – teigė koncerto vedėjas, pateikęs kolektyvo statistinę analizę.
Bet skaičiai be žmonių – niekas. Kiekvienas, kurio gyvenime buvo ir tebėra „Mituva“, širdies kampelyje saugo ne vieną mielą prisiminimą. Šventiniame renginyje susidomėjimo sulaukė ekrane rodytos „Mituvos“ istorija tapusios fotografijos, priminusios aplankytas vietas, scenas, situacijas, žmones, su kuriais susiejo meilė šokiui. Deja, kai kurie į šį šventinį vakarą žvelgė jau tik iš fotografijų, dabartiniai mituviškiai jiems uždegė atminimo žvakes.
Ansamblio įkūrėjai keturiasdešimtmetį švenčianti „Mituva“ dovanojo jos pačios šokį „Jurbarkiečių polka“. A. Baublienė pagal Prano Tamošaičio muziką sukūrė ne tik šokį, bet pati sueiliavo ir žodžius, nes penkiolika metų nuo 1991-ųjų šokėjai koncertuodavo kartu su moterų ansambliu „Verdenė“, kuriam vadovauja Dalė Jonušauskienė, ir su Vidmanto Žemliausko vadovaujama kapela „Mituva“. O šokių grupės ilgametė akompaniatorė buvo Ramutė Vaznienė.
Per pastaruosius penkerius metus pasikeitė šokėjai, išėjus A. Baublienei kolektyvui vadovavo Ilona Gudavičienė, Rūta Plikusienė, dabar „Mituva“ savo istoriją rašo vedama choreografės J. Telišauskienės. Matant šokančią „Mituvą“ sklaidosi jos įkūrėjos nerimas – kolektyvas gyvuoja, dalyvauja koncertuose ir konkursuose, o praėjusią vasarą šoko Europos tautų kultūrų šventėje „Europiadoje“ Estijoje, Tartu mieste.
Pasveikinti sukaktuvininkų atvykęs būrys garbių svečių, dar didesnis – kolektyvo gerbėjų ir liaudiškų šokių mylėtojų liudija tai, kad „Mituva“ buvo ir tebėra svarbi Jurbarko kultūrinio gyvenimo dalis, anot A. Baublienės – kai „Mituvai“ ploja sužavėti žiūrovai, jie ploja Jurbarkui.
Keturiasdešimtmečio proga liaudiškų šokių grupę „Mituva“ sveikino Seimo narys Bronius Pauža, rajono savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Bučinskas, Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė, kultūros centro direktorė Danutė Samienė.
Ilgai gyvuoti linkėjo bičiuliai iš Kretingos šokių kolektyvas „Toncius“, smagią polkutę trypė legendinis „Veliuonietis“. Su „Nemunėliu“, pasak mituviškių, juos sieja ta pati vadovė ir vyrai, nes kartais tenka vieniems iš kitų pasiskolinti šokėjų. Tokia realybė, nes meno mėgėjų kolektyvai gyvuoja didelio ne tik vadovų, bet ir dalyvių entuziazmo dėka. Visada taip buvo ir jau seniai pasikeitė situacija, A. Baublienės aprašyta „Mituvos“ dienoraštyje: Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojai šokių kolektyvo idėja labai patiko. Jos kabinete pradėjome mąstyti, kurios poros tiktų šokti tokiame kolektyve. Sąrašas didėdavo ir vėl trumpėdavo. Su pavaduotojos pagalba pradėjome kviesti, kalbinti žmones.
„Mituvai“ buvo linkima atgaivinti liaudiškų šokių festivalį „Mituvos sūkuriai“, vėl rengti bendras programas su kapela ir dainininkėmis, šokti, šokti ir šokti – kad įkopęs į penktąjį gyvavimo dešimtmetį kolektyvas vėl išgyventų aukso amžių.
Danutė Karopčikienė
