Tamošių kaimo bibliotekai vaikiškas knygeles, dalyvaujančias Metų knygos rinkimuose, padovanojo verslininkas Gintaris Stoškus – ačiū jam, kad popietė „Draugystė su knygele” atkeliavo į Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinę mokyklą pas mažuosius mokinukus, o paskui nukeliavo ir į Viešvilę.
Skaitymo nauda neišmatuojama: skaitymas lavina vaizduotę, ugdo mąstymą, turtina kalbą. Skaitymas moko jautrumo. Skaitančių vaikų gyvenimas spalvingesnis, jie dažniau šypsosi. Skaitymas – malonumas ir atgaiva sielai, pažinimo ir kūrybos džiaugsmas.
Popietėje „Draugystė su knygele” vaikai susipažino su akcijoje „Metų knygos rinkimai“ dalyvaujančiomis knygelėmis, drauge skaitėme, improvizavome. Kai pristačiau jiems paskutinę knygelę, visi trumpam nurimom ir susimąstėm. Labai atsakingas žingsnis iš šių penkių knygelių išrinkti tą vienintelę, nes visos jos jau yra laimėtojos. Iš lėto mažieji tiesė rankutes ir atidavė savo popierinę baltą snaigę labiausiai patikusiai knygelei – taip šioje popietėje kartu išrinkome Metų knygą vaikams.
Tačiau knygelių kelionė tuo nesibaigė ir vieną šeštadienio rytmetį kelionę tęsė Viešvilės vaikų globos namuose. Čia mus pasitiko direktorius Algimantas Liaudaitis ir būrys vaikų. Sužavėjo jaukūs kambariai, gražūs auklėtinių sukurti paveikslai, šilti vaikučių žvilgsniai ir noras dalytis gyvenimo šiuose namuose įspūdžiais.
Truputį pasisvečiavę pradėjome knygelių pristatymą. Šioje popietėje tapau pasakos „Trys paršiukai“ veikėju – paršiuku Nifnifu, man talkino pradinių klasių mokytojos Airina Stasaitienė ir Irena Mockevičienė bei mokiniai Danielė ir Klaudijus. Visi drauge pasinėrėm į nuostabų knygų pasaulį, vaišinomės paršiuko Nifnifo gamintais saldainiais, dovanojom baltą snaigę labiausiai patikusiai knygelei, apsikeitėm dovanėlėmis. Susitikimas buvo šiltas ir malonus, iš Viešvilės vaikų globos namų į Tamošių biblioteką parkeliavo gerumo sertifikatas už literatūrinį rytmetį „Draugystė su knygele“.
Kažkada perskaičiau norvegų dramaturgo Henriko Ibseno ištarmę „Jeigu tu pamilsi knygą, tave pamils visas pasaulis“. Žinau, šie žodžiai niekada nepraras prasmės, nes gyvendamas su knyga pajauti pasaulio ir žmogaus grožį, tuomet tampa labai paprasta dalytis šiluma ir gerumu.
Lina Navickienė,
bibliotekininkė
