Gegužės 20 d. rajono kraštotyrininkai trisdešimt trečią kartą rinkosi į konferenciją „Istorinės atminties išsaugojimo svarba“. Kraštotyros darbų parodai 55 autoriai pateikė 42 darbus, kurių bendra apimtis – 1736 puslapiai. Bibliotekininkės parengė 13 darbų, švietimo įstaigų darbuotojai – 16, kultūros centrų darbuotojai – 3, nepriklausomi autoriai pateikė 10 rinkinių. Išskirtinis konferencijos bruožas – daug jaunų veidų ir įdomių darbų.
Pasak kraštotyrininkų darbus aptarusios rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Reginos Kliukienės, įdomu skaityti kaimų, šeimų, giminių, bendruomenių istorijas, kultūros įstaigų metraščius, kronikas, Antrojo pasaulinio karo aukų istorijas, ne mažiau sudėtingą pokario metų kartos gyvenimo raidą. Visi šie darbai papildo rajono istoriją.
Iš kitų savitumu išsiskiria rajono Viešosios bibliotekos Vadžgirio filialo veiklos metraštis. Lina Lukošienė aprašo kultūros renginius – parodas, susitikimus su kraštiečiais, edukacinių programų organizavimą. Gerai, kad tai surašyta į istoriją, kuri taps atspindžiu, kaip Vadžgirio žmonės gyveno 2010 metais.
Lybiškių bibliotekininkė Laimutė Keterienė parodai parengė darbą „Lybiškių pašto istorija“.
Didelį ir svarbų darbą atlieka rajono bendrojo lavinimo mokyklų kraštotyrininkai. Šiemet į parodą jie pristatė 16 kraštotyros darbų, prie kurių triūsė 35 moksleiviai ir mokytojai. Tad ir jų parodos stalas buvo gausiausias.
Kiekvienais metais parodoje dalyvauja Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinės mokyklos bendruomenė, kurią suburia direktoriaus pavaduotoja ugdymui Liucija Pranaitienė, istorijos mokytoja Danutė Kazlauskaitė. Jos skatina mokinius domėtis krašto istorija, pažinti pokario metų pragarus praėjusius žmones, užrašyti jų atsiminimus. Vienuoliktokė Kristina Grybauskaitė aplankė Veliuonoje gyvenantį menininką Juozą Žuką, kartu su šeima patyrusį 1941 m. birželio 14-osios tremties siaubą.
Kristiną konsultavo istorijos mokytoja, taip pat tremtinės dalią patyrusi D. Kazlauskaitė.
Abiturientė Brigita Kazakauskaitė aprašė partizaninę kovą Armeniškių kraštuose. Remdamasi močiutės atsiminimais ji ryžosi atversti močiutės brolio Broniaus Zilinkaus gyvenimo istoriją.
Devintokė Ieva Boguckytė pateikė Stepono Peskovo prisiminimus apie atgimimo laikus. Jo atmintyje išliko 1991 m. sausio 13-osios išgyvenimai prie Lietuvos parlamento, kur greta su tūkstančiais Lietuvos žmonių vienoje gretoje stovėjo ir veliuoniškiai Antanas Gustaitis, Genovaitė ir Julijonas Jokūbauskai, Rita Ramonaitė, Edmundas Daukša, Antanas Šukaitis, Antanas Dubinskas, Stasys Žvingilas, Steponas Peskovas.
Vienuoliktokė Greta Andriulytė užrašė 1991 m. sausio 13-osios įvykių liudininko Antano Gustaičio atsiminimus.
Didelę pagarbą veliuoniškiai išugdė savo mokytojams. Šioje parodoje yra jaunųjų kraštotyrininkių parengtas darbas apie mokytoją Eleną Meškauskaitę-Jurkšaitienę (medžiagą rinko vienuoliktokė Asta Lymontaitė), apie istorijos mokytoją Saliamonę Laukaitytę-Kaminskienę (abiturientė Justė Putriūtė) ir apie Angelę Parkauskaitę-Stankūnienę (devintokės Ieva Boguckytė, Auksė Mačiulytė ir Egidija Šulcaitė).
Daug metų kraštotyros darbą dirba ir Juodaičių pagrindinės mokyklos mokytoja Genė Ona Butkuvienė. Pirmą kartą parodoje buvo ir Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos mokytojos Irinos Pukėnienės parengti du kraštotyros darbai. Tai fotografijų ciklas „Dailininkės L. Meškaitytės sodyba žiemą“ ir „Smalininkiečiai, patyrę sovietų tremtį ir kalėjimus“.
Daugiausia, net šešis, kraštotyros darbus parodai atvežė Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinės mokyklos kraštotyrininkai, vadovaujami mokyklos direktoriaus Gedimino Klangausko. Mokyklos 2009–2010 metų metraštį parengė mokytoja Jovita Mišeikienė. Šiame darbe pateikta visa mokslo metų veikla, mokyklos gyvenimas iliustruojamas nuotraukomis.
Kiekvienas kraštas didžiuojasi savo žmonėmis, garsinančiais gimtąją žemę. Apie žymiausius iš Tamošių ir aplinkinių kaimų kilusius kraštiečius G. Klangauskas parengė darbą „Iškiliausios Tamošių krašto asmenybės“. Tokia medžiaga yra geriausia istorijos pamoka.
Danguolė Juščienė, Jurbarko Naujamiesčio vidurinės mokyklos mokytoja, kartu su jaunaisiais kraštotyrininkais dešimtokais Tomu Šiauliu, Sandra Micavičiūte, Monika Skaisgiryte ir Gintare Kelertaite parengė įdomų kraštotyros darbą „Jurbarko krašto įžymių žmonių įamžinimas“. Daugiau kaip septyniasdešimties puslapių rinkinyje sudėlioti dalies mūsų krašto įžymių žmonių gyvenimai.
Didžiulį kraštotyros darbą jau daug metų atlieka Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos bendruomenė. Mokytojos metodininkės Margaritos Baršauskienės vadovaujami kraštotyrininkai savo darbais žinomi ne tik rajone, bet ir šalyje. Jie – įvairių respublikinių projektų nuolatiniai dalyviai.
Savo patirtimi pasidalijusi M. Baršauskienė pastebėjo, kad dažnas yra buvęs Seredžiaus muziejuose, kurių mokyklos bendruomenė įkūrė net tris – Kraštotyros ir etnografijos, Knygos ir tradicinių verslų bei Amatų centrą. Ekspozicijos pasakoja apie Seredžiaus krašto žmones, kurių kūryba garsina šį kraštą ne tik Lietuvoje.
Šios mokyklos moksleivės Gabija Lenortavičiūtė ir Milda Ambraziūnaitė, vadovaujamos mokytojos M. Baršauskienės, parengė kraštotyros darbą „Senieji Seredžiaus krašto darželiai“. Medžiaga iliustruota archyvinėmis ir šiandieninėmis nuotraukomis. Šis darbas respublikiniame konkurse pelnė pirmą vietą, ji labai gerai įvertino etnologė Gražina Kadžytė. Trečias M. Baršauskienės parengtas darbas – „Seredžiaus kraštas Prano Virako rankraščiuose“.
Parodoje galima buvo pamatyti ir dešimt nepriklausomų kraštotyrininkų darbų. Pokario metų temą nagrinėja Vilniuje gyvenantis kraštietis Petras Girdzijauskas, pateikęs istorinius pasakojimus apie Lietuvos laisvės kovos sąjungos tarybos prezidiumo pirmininką gen. Joną Žemaitį. Tai detalus, moksline medžiaga pagrįstas darbas. Jo pagrindu išleista knyga „Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas“. P. Girdzijauskas surinko medžiagą ir apie pokario metų pasipriešinimo kovų organizatorių Jurbarke, gimnazijos lotynų kalbos mokytoją Petrą Paulaitį, pirmąjį „Lydžio“ rinktinės vadą leitenantą Petrą Ruibį. Autorius atvertė tragiškos ir kartu garbingos mūsų tautos laisvės gynėjų kovos istorijos lapus.
Kraštotyrininkas Vytautas Lekutis iš Girdžių parengė du darbus. Jis užrašė Vietinės rinktinės karių Prano Račiūno, Broniaus Janušausko ir Juozo Dimaičio atsiminimus. Kitas jo darbas – apie Jurbarko krašto knygos ženklus.
Vertingą medžiagą apie Jurbarko krašto verslus, pramonę, susisiekimo raidą, Nemuno laivybą tarpukariu Seredžiaus–Smalininkų ruože, kontrabandą carinės Rusijos okupacijos metais parengė kraštietė, Klaipėdoje gyvenanti Gintarė Stepučenkienė.
Aktyviausiems kraštotyrininkams padėkos raštus įteikė rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė.
Vincas Kriščiūnas
