Smalininkiečiai pamėgę tradicinę Žvejų šventę – kitaip ir būti negali mieste prie didžiausios Lietuvos upės Nemuno, kur gausu žvejų mėgėjų, o jų meškerės retai testovi atremtos į sieną. Žvejų šventės organizatoriai pramogų sugalvoja ir mažiems, ir seniems. Vaikai dalyvavo žūklės varžybose, piešė, rungėsi žirgų konkūre.
Žvejų šventė prasidėjo ankstų rytą žvejojimo varžybomis. Tarp aštuoniolikos dalyvių, pamerkusių meškeres į Nemuną ir kantriai laukusių savojo laimikio, jauniausias buvo Dainius Kucinas. Nors šįkart jaunajam žvejui sėkmė nesišypsojo ir gudruolės žuvelės ant jo kabliuko nekibo, pati žvejyba yra didelis malonumas. O vyriausiasis varžybų teisėjas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko r. agentūros vedėjas Andrius Šašys ir Smalininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Stonienė dovanų turėjo visiems šventinės žūklės dalyviams – jaunajam žvejui atiteko skrybėlė su tinkleliu nuo uodų.
Įdienojus mažiausieji smalininkiečiai rinkosi į jiems skirtą renginį „Žvejo svajonė“ – tai piešti mėgstančių vaikų susibūrimas. Piešti smagu kaip ir žvejoti, todėl dar gerokai prieš šventę mamos, močiutės ir vaikai teiravosi mokytojos Zitos Ambrakaitienės, šio renginuko iniciatorės, ar šiemet ir vėl bus galima piešti, nes be piešinių – kokia gi šventė?!
Vaikai sugužėjo į kultūros centrą, kuris šventės dieną tapo panašus į žvejo sodybą: kieme saulėje džiūvo valtis, o viduje draikėsi tinklai, pilni žuvelių. Vaikus pasitiko mokytoja Zita ir jaunosios jos pagalbininkės Monika ir Iveta ir kvietė į klasę. Taip, taip – į klasę, nors vasarą atostogos. Pastate, kur įsikūręs Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, 1930 m. buvo atidaryta lietuviška mokykla, o dabar čia atkurta klasė, kurios senuose suoluose pasėdėti, pro mažus langelius pasidairyti, senoviškas mokymo priemones apžiūrėti dabarties vaikams – tikra egzotika.
Prieš pradėdami piešti vaikai turėjo atlikti keletą užduotėlių ir sužinoti bei pamatyti kai ką įdomaus. Monika ir Iveta klausė vaikų, kiek žuvelių pakliuvo į tinklus, kol jie lipo laiptais į senąją klasę. Įkliuvo ir vaikai, nes jiems nė motais buvo žuveles skaičiuoti, tad teko spėlioti, o arčiausiai tiesos buvo tie, kas nepamažino, juk ir žvejai mėgsta apie laimikį pasakodami padauginti ir pagražinti.
Paskui vaikams teko atpažinti fotografijose užfiksuotas įvairias Smalininkų vietas, prisiminti didžiuosius potvynius ir svarbiausius įvykius. Mokytoja Zita vaikus gyrė – jie pažįsta savo miestelį, žino gražiąsias jo vietas ir domisi gimtinės istorija.
Kultūros centro direktorius Arvydas Griškus aprodė mažiesiems smalininkiečiams senų fotografijų ir senovinių žvejybos įrankių iš Justino Stonio senovinės technikos muziejaus parodas ir pasakojo, kaip buvo žvejojama seniau ir dabar. Vaikai turėjo direktoriui nemažai klausimų, o kai palinko piešti, popieriaus lapuose išsiliejo fantastiškiausios žvejo svajonės.
Būrelis jaunųjų raitelių į panemunę pritraukė daug žiūrovų stebėti žirgų konkūro, kurį surengė Ovidijaus Janavičiaus žirgynas. Pasak trenerės Irenos Janavičienės, žirgų sporte dalyvauja duetas – raitelis ir žirgas. Žvejų šventės konkūre dalyvavo 5 duetai: Gaudenė Janavičiūtė ir žirgas Kemis, Iveta Janavičiūtė ir Žuvėdra, Gabrielė Gečaitė ir Dekanas, Roberta Žičkutė ir Bitė, Radvilė Kuniauskaitė ir Groga.
Pirmą kartą buvo surengtas totalizatorius – žiūrovai galėjo spėlioti, kuris žirgas įveiks aukščiausią kliūtį. Gaudenės Janavičiūtės vadeliojamas Kemis peršoko 1,8 m aukščio kartelę – tai geriausias Žvejų šventės konkūro rezultatas, jį pasiekė jauniausia – devynmetė – raitelė.
