Muzikavimo ir kitokių menų stovyklą „Mikutis“ savo vadovaujamų kolektyvų vaikams Joninių savaitę surengė kultūros darbuotojos Lina Lukošienė, Aušra Masteikaitė Mičulė ir Irma Svetlauskienė. Per 30 vaikų stovyklaudami grojo, piešė, pynė juostas ir vainikus, o atsisveikino su „Mikučiu“ prie liepsnojančio Joninių laužo.
Etnokultūrinė stovykla „Mikutis“ surengta ketvirtą vasarą ir jau turi savo tradicijas. Bet kasmet joje ir daug naujovių bei staigmenų, todėl Vadžgirio „Šebukams“, Jurbarko „Pasagėlei“, „Vėjūkui“, Veliuonos jaunimėliui ji nepabosta – kasmet stovyklauja ir dar nori. Pernai pasisvečiavęs Irmos ir Airido Svetlauskų sodyboje prie Veliuonos, šiemet „Mikutis” sugrįžo į savo pradinę vietą – į Naukaimį, pas ūkininką Liudą Ambrozaitį, kuris stovyklautojams su jų palapinėmis užleidžia ne tik didžiulį Mikutyne vadinamos sodybos kiemą ir mažą „Mikučio“ namelį, bet, kai reikia, įsileidžia ir į savo namus.
Garsas apie įdomią stovyklą pasklidęs toli, ir šiemet į „Mikutį“ įsiprašė keli nei su folkloru, nei su muzikavimu nesusiję vaikai ir – stebuklas! – stovyklos pabaigoje jau grojo cimbolais. „Staigmenų stovykloje buvo daug, bet šita – pati didžiausia, kad net anksčiau niekada negroję vaikai per penkias stovyklos dienas išmoko groti“, – sakė viena stovyklos organizatorių L. Lukošienė. „Šaunuoliai vaikai! Susidorojo su instrumentais ir padovanojo Pabaigtuvių koncertėlį!“ – džiūgavo ir vadovė I. Svetlauskienė.
Šiemet „Mikutyje“ dalyvavo Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblio „Ratilėlis“ vadovė Alvyda Česienė su keturiais mokiniais ir stovyklautojus mokė groti: Povilas – dūdmaišiu, Ignas – ragais, Redas – cimbolais, o Gabija mokė šokių. Dar du mokytojai – gitaristai Evaldas ir Agnius atvyko iš Kazlų Rūdos, tad Naukaimio vienkiemis skambėjo nuo ryto iki vakaro.
Galimybę pabandyti daug naujų instrumentų ir išmokti jais groti stovyklautojams suteikė Vadžgirio muzikos mylėtojų klubo „Mūza“ įgyvendinamas projektas „Muzikavimo studija – tau ir man“. Pagal VVG „Nemunas“ teritorijos vietos plėtros 2009–2015 m. strategijos II prioritetą „Jurbarko krašto viešojo gyvenimo stiprinimas ir gyvenimo kokybės kaime gerinimas“ finansuojamas projektas skirtas visiems Vadžgirio ir aplinkinių kaimų gyventojams, kurie savo laisvalaikį nori praleisti muzikuodami.
Muzikavimas yra „Mikučio“ stovyklautojų dienotvarkės dalis, bet ne tik – sovyklose vaikai pažįsta Joninių papročius. „Šiemet išmokome dar kelias Joninių dainas ir šokius. Mokomės pamažu, kasmet vis ką nors naujo. Šiemet jau nereikėjo raginti pinti vainikų – vaikai patys Joninių dieną pasklido po pievas skinti gėlių“, – pasakojo vadovė Lina.
Ir kitokių įdomybių stovykloje netrūko – vadovė Aušra vaikus mokė pinti juostas, o ištikimas „Mikučio“ bičiulis ir pagalbininkas tautodailininkas Zigmas Morlencas atskleidė tapybos akriliniais dažais paslaptis. Jau pernai vaikams labai patikusius neagresijos užsiėmimus vėl vedė Andrius.
Ketvirtus metus vykusi stovykla jokio finansavimo iš niekur negauna, todėl entuziastės vadovės nuoširdžiausiai dėkoja visiems mieliems pagalbininkams.
Virtuvėje talkino Linos bičiulės Erika ir Živilė – vaikai skanavo čeburekus, bandeles, dešreles ir tradicinį stovyklos patiekalą – makaronus su varške ir kondensuotu pienu. L. Lukošienės kaimynės įpildavo stovyklautojams pieno, davė bulvių, ir vadžgiriškės Izabelė Lukošienė ir Janina Čiumielienė vaikams padarė 114 cepelinų! Stovyklautojai visai be vargo juos įveikė.
„Mikučio“ stovykla baigėsi Joninėmis. Ant tvenkinio kranto buvo sumeistrauta pirtis, visi joje išsivanojo, kaip nuo senų senovės Lietuvoje daryta, ir prasidėjo šventė – su tradicinėmis dainomis ir šokiais, laužais ir vainikais. Ir paparčio žiedą stovyklautojai, be abejo, surado ir išsiskyrė su viltimi kitąmet „Mikutyje“ vėl susitikti.
