Nedarbo lygis Jurbarke mažėja nuo praėjusio rugsėjo ir jau seniai nebėra didžiausias Lietuvoje. Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Macas įsitikinęs, kad pastaraisiais metais vykstančius pokyčius lėmė padidėjusi darbo jėgos paklausa ir suaktyvėjusi Lietuvos darbo biržos veikla.
Tendencijos – į gera
Liepos viduryje Jurbarke su žurnalistais susitikęs Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius M. Macas pranešė, kad per metus mūsų mieste nedarbo lygis sumažėjo 5,1 proc.
„Nors Jurbarke nedarbo lygis vis dar išlieka didžiausias apskrityje, tai vienas iš geriausių rodiklių. Labiau nedarbo lygis sumažėjo tik Šilalėje”, – tvirtino M. Macas.
Sparčiausiai, pasak direktoriaus, šiemet apskrityje mažėjo vyrų nedarbo lygis, todėl jau beveik susilygino su moterų nedarbo lygiu. Praėjusių metų liepos 1 d. Tauragės apskrityje darbo neturėjo 15,6 proc. vyrų, o dabar bedarbiais registruojasi tik 11,4 proc. darbingo amžiaus vyrų. Darbo neturi ir 11 proc. darbingo amžiaus moterų.
Šiemet gerokai sumažėjo ir darbo jėgos pasiūla: 2010 m. pirmąjį pusmetį darbo biržoje užsiregistravo 2036, o šiemet tik 1264 bedarbiai – 772 asmenimis arba beveik 38 proc. mažiau. Tačiau vyrų biržoje vis dar registruojasi daugiau nei moterų, todėl šiuo metu jie sudaro net 56 proc. Tauragės apskrityje užsiregistravusių bedarbių.
Palyginus su 2010 m. pirmuoju pusmečiu, darbo biržoje net trečdaliu daugiau registruojasi asmenų, atleistų iš statybos, ketvirtadaliu – iš miškininkystės įmonių. Sumažėjo atleistųjų iš pašto, transporto ir žemės ūkio įmonių.
Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius M. Macas pastebėjo, kad per šių metų pirmąjį pusmetį gerokai padidėjo darbo jėgos paklausa.
„Per pusmetį apskrityje buvo užregistruotos 3335 darbo vietos – kas mėnesį daugiau kaip po 550, o daugiausia pasiūlymų dirbti sulaukėme balandžio mėnesį – net 987”, – tikino teritorinės darbo biržos vadovas.
Skaičiai rodo, kad palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, darbdaviai šiemet užregistravo 1,5 karto daugiau darbo vietų, o nuolatinio darbo pasiūlymų išaugo net 64 proc. Daugiau kaip pusė laisvų darbo vietų šiemet buvo užregistruota paslaugų sektoriuje, 23,8 proc. – pramonės, 15,7 proc. – statybos įmonėse, dešimtadalis – žemės ūkyje.
Pasak M. Maco, tarpininkaujant darbo biržai įdarbintų asmenų skaičius šiemet išaugo net 47 proc.
Kone pusė biržoje užregistruotų laisvų darbo vietų buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams, o trečdalis visai nereikalavo profesinės kvalifikacijos. Tik penktadalis pasiūlymų pateikta specialistams su aukštuoju išsilavinimu.
Didindama bedarbių įsidarbinimo galimybes Tauragės teritorinė darbo birža į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nukreipė 1237 bedarbius, iš jų 400 – Jurbarke.
Registravosi daugiau jaunimo
Nors šiemet kas mėnesį biržoje vidutiniškai užsiregistruodavo po 210 asmenų, liepa gali pretenduoti į rekordą – biržos slenkstį peržengė net 383 rajono gyventojai, iš jų 323 atitiko bedarbiams keliamus reikalavimus.
„Rekordą” Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriui garantavo diplomuoti aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventai, liepą grįžę į gimtinę ir užsiregistravę bedarbiais, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Be to, bedarbio statusas jiems suteikia galimybę įsidarbinant gauti valstybės paramą.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė pastebėjo, kad šią vasarą į darbo biržą atėjo ir moksleivių, norinčių gauti laikiną darbą.
Padaugėjus besiregistruojančių, nuo rugsėjo mažėjęs nedarbas liepą vėl padidėjo 0,2 proc. – nuo 12,5 iki 12,7 proc. Toks pat nedarbo lygis Jurbarke buvo ir vasaros pradžioje, birželio 1 d.
Ir M. Macas, ir R. Kliukienė įsitikinę, kad nedarbo lygis padidėjo trumpam, nes dauguma šiemet diplomus gavusių jaunuolių rudenį arba susiras darbą pagal specialybę, arba išvyks dirbti į kitas Lietuvos vietas.
„Paprastai kvalifikuoti jauni specialistai biržos sąrašuose ilgai neužsibūna – jie yra aktyvūs, žino kaip ir kur ieškoti darbo ir biržoje registruojasi tik dėl to, kad įstatymas jiems suteikia tokią galimybę”, – tikino teritorinės darbo biržos vadovai.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus sąrašuose įregistruotas 591 jaunesnis nei 29 metų bedarbis, iš jų 117 asmenų tik pradeda darbinę veiklą. Rugpjūčio 1 d. biržoje buvo užsiregistravę 93 absolventai ir 23 profesines technikos mokyklas baigę asmenys.
Iš viso rugpjūčio 1 d. Jurbarke bedarbiais buvo įregistruoti 2562 asmenys, dar 542 bedarbiai turėjo laikiną užsiėmimą – dirbo viešuosius darbus, mokėsi ar dalyvavo įvairiose programose.
Darbo biržos duomenys rodo, kad 35 proc. bedarbių darbo negauna daugiau nei metus, o 204 rajono gyventojai pragyvenimo šaltinio ieško daugiau nei dvejus metus.
Daugėja verslininkų?
Šiemet vykęs gyventojų surašymas parodė, kad Jurbarko rajone darbingų asmenų per dešimtmetį sumažėjo 1000 ir yra 20243.
„Mūsų duomenų bazė rodo, kad panašus skaičius darbingų žmonių Jurbarko rajone buvo 2002–2003 metais. Manome, kad pokyčiai įvyko ir dėl gyventojų senėjimo, ir dėl emigracijos. Jauni žmonės išvažiuoja dirbti ir gyventi ne tik į užsienį, darbo jie ieško ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose”, – tvirtino Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vadovė R. Kliukienė.
Darbo biržos specialistai pripažįsta, kad jaunimo dažniausiai netenkina minimalus užmokestis ir darbo sąlygos, o darbdaviai dėl didelės darbo jėgos pasiūlos nelinkę ką nors keisti.
„Vis dėlto pastebime ir gerų permainų. Pernai retas darbdavys apskrityje siūlė didesnį nei minimalų atlyginimą, o dabar specialistams iškart siūloma ne mažesnė kaip 1000-1200 Lt alga”, – tikino M. Macas.
Nedarbo lygį mažėti verčia ir aktyvesnė darbo biržos darbuotojų veikla. Pasak R. Kliukienės, specialistai principingiau reaguoja į bedarbių atsisakymą priimti darbo pasiūlymus. Nuo metų pradžios dėl įvairiausių priežasčių darbo paiešką biržoje nutraukė 1807 bedarbiai, iš jų 663 pažeidė darbo paieškos taisykles – atsisakė pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvioje darbo rinkos priemonėje ir dėl to neteko teisės biržoje registruotis pusę metų. Vien liepos mėnesį darbo paieškos taisykles pažeidė 77 asmenys.
Pasak R. Kliukienės, kai kuriuos asmenis reikia daug kartų raginti ieškotis darbo, o kai žmogus nuolat jo atsisako, siūloma užsiimti veikla pagal verslo liudijimą.
Dėl to pastaraisiais mėnesiais savo verslą pradeda neįtikėtinai daug bedarbių. Gegužės mėnesį dirbti su verslo liudijimais pradėjo 150, birželį – 111, liepą – 52 bedarbiai.
Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius M. Macas įsitikinęs, kad skatinant bedarbius įsigyti verslo liudijimą padedama jiems išeiti iš „šešėlio” ir legaliai verstis smulkiu verslu.
Tačiau gali būti, kad 10 Lt per mėnesį kainuojantį verslo liudijimą bedarbiai ryžtasi pirkti dėl 200 Lt darbo biržos subsidijos, skirtos „Sodros” ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiams kompensuoti.
Dirbti nori ne visi
Nuo vasario mėnesio vykusi biržoje užsiregistravusių bedarbių anoniminė apklausa parodė, kad tik 80 proc. į darbo biržą ateinančių asmenų siekia greičiau gauti darbą. Žiemą darbą norėtų gauti net 87 proc. bedarbių, vasarą jų sumažėja iki 73 proc.
Dėl nemokamų medicininių paslaugų biržoje registruojasi 36 proc. darbo ieškančių žmonių, socialines išmokas siekia gauti 13 proc. užsiregistravusiųjų, o kompensaciją šildymui – 10 proc. bedarbių.
Apklausos duomenimis, iki registravimosi biržoje dirbo tik 26 proc. asmenų, beveik tiek pat nedirbo, o 13 proc. apklaustųjų nurodė, kad grįžo iš užsienio.
„Ištyrę bedarbių motyvaciją supratome, kad 14 proc. jų aktyviai neieško darbo, o didžioji dauguma tik skaito skelbimus, nes kito darbo paieškos būdo paprasčiausiai nežino”, – sakė Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius.
Darbo biržos atliktas bedarbių motyvacijos tyrimas parodė, kad skelbimus skaito ir pažįstamų apie darbą klausinėja net 90 proc. bedarbių. Tik 27 proc. užsiregistravusiųjų biržoje per pastaruosius šešis mėnesius bent kartą dalyvavo pokalbiuose su darbdaviais. Beveik tiek pat apklaustų bedarbių ieškojo darbo pasiūlymų biržos internetinėje svetainėje ir siuntė darbdaviams savo gyvenimo aprašymus. Ketvirtadalis ieškojo darbo užsienyje, o 15 proc. užsiregistravusiųjų biržoje rašė skelbimus į laikraščius.
Paklausti apie priežastis, dėl kurių per pastarąjį pusmetį neįsidarbino, 36 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems pritrūko išsilavinimo, o 34 proc. atsisakė pasiūlymų dėl nepalankių darbo sąlygų. Ir tik ketvirtadalis atsisakė darbo dėl per mažo atlyginimo.
Daiva BARTKIENĖ
