Antaninių vakarą svarbiausieji šventės Antanina ir Antanas – Gintarė Stirbienė ir Darius Kaminskas visus skubančius Šaltuonos lankon pasitiko dar miestelio aikštėje. Kapelos „Santaka“ grojikai ir dainininkai sveikino atvykstančius į trečiąjį respublikinį bandonininkų festivalį „Antanų polka“.
Kas dvejus metus vykstantį festivalį rengia Eržvilko kultūros centras. Pasak centro direktorės Ievos Šimkūnienės, „Antanų polka“ atsirado paraginus Kultūros skyriaus vyr. specialistei Reginai Kliukienei. Eržvilko kraštą nuo seno garsina „Eržvilko bandonija“, kitąmet švęsianti 40-metį. Kultūros centro direktorė pasakoja, kad ansamblyje ir miestelyje visada buvo daug Antanų, o eržvilkiškiai – Jurbarko krašto žemaičiai – dar ir užsispyrę – jei visa Lietuva švenčia Jonines, jie nusprendė minėti Antanines.
I. Šimkūnienė sako, kad trečiąjį festivalį rengti buvo jau daug lengviau – viskas žinoma, darbai bėgte bėgo.
Festivalio šeimininkai „Eržvilko bandonija“ svetingai scena dalijosi su savo mokiniais – Linos Lukošienės auginamais „Šebukais“ iš Vadžgirio, „Santakos“ kapela. Kad šventė skirta bandonijai, neleido pamiršti Nogaičių šeimos vyrai – tėtė Mindaugas ir sūnūs Ugnius ir Gytis iš Vilkų kampo kaimo. M. Nogaitis šiame kaime įsteigė bandonijų ir armonikų muziejų, į kurį kvietė užsukti visus, vykstančius į pajūrį, o iš pajūrio atvykę scenoje melodijas liejo vėlgi šeimyninis kolektyvas – broliai Stasys ir Antanas Sendrauskai su žmonomis. Kaip prie scenos smagios muzikos pavilioti sukosi ir keitėsi šokėjai, taip scenoje mainėsi muzikantai – tauragiečius „Bandonija plius“ (vad. Vytautas Krencius) plojimais palydėję nuo scenos žiūrovai šiltai sutiko jonaviškių „Lankesą“. Šis kolektyvas antrą kartą į Eržvilką atvežė vadovo Antano Kirvelevičiaus sudarytą bandonijų, armonikų, akordeonų parodėlę. Žiūrovams pasirodė iš Marijampolės bei Kauno atvykę pavieniai bandonininkai, koncertui įsisiūbavus scenoje viena gaida Eržvilko himną – maršą „Du broliukai“ bei kitus žymiausius kūrinius grojo jungtinis bandonininkų orkestras. Paskutinį šventės akordą, privertusį jei ne šokti, tai bent palinguoti į taktą, užgrojo aukštaičiai – kapela „Sadūnai“.
Ne tik muzika ir dainos skambėjo Antaninių vakarą. Liaudiškus šokius dovanojo Eržvilko gimnazijos šokėjos, palaikomos vadovės Ievos Janauskaitės. Sveikinimo žodžius festivalio muzikantams, klausytojams ir Antanams tarė Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, sveikinimą nuo Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos vyriausiam „Eržvilko bandonijos“ muzikantui, devyniasdešimtmetį ką tik atšventusiam Antanui Janušui perdavė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, gražios šventės linkėjo Seimo narys Bronius Pauža. Eržvilkiškių bendruomenės pirmininkė Rasida Kalinauskienė dėkojo visiems, tvarkiusiems ir gražinusiems poilsiavietę, kurioje vyko šventė. Šventės rengėjai ąžuolų vainikais papuošė Antaninas ir Antanus.
Pasak Eržvilko kultūros centro meno vadovės G. Stirbienės, šiųmečiame renginyje norėjosi prisiliesti prie instrumento istorijos, parodyti kitokią bandoniją. Saksonijos kalnakasių išrastas instrumentas gali puikiai skambėti drauge su gitara, armonika. O kas galėjo pagalvoti, kad bandonija, vadinta „Reino dermės“ instrumentu, 20 amžiaus pradžioje buvo kultinis instrumentas Argentinoje ir, devintame dešimtmetyje išpopuliarėjus tango, tapo šio šokio neatskiriama palydove. Šią įdomią instrumento istoriją įspūdingai atskleidė šokėjos Reda Žemelienė ir Daina Skužinskaitė kompozicijoje tango tema.
Eržvilko kultūros centro direktorė I. Šimkūnienė tvirtino, kad festivalio organizatoriai turintys tikslą padaryti festivalį tarptautiniu – juk bandonijomis groja ne tik lietuviai, bet ir Vokietijos, Pietų Amerikos šalių, Latvijos, Lenkijos muzikantai. Kiekvienoje šalyje bandonijos skamba kitaip – vokiškosios yra 144 tonų, argentinietiškos – 142 tonų, o lietuviškosios dažniausiai būna labai senos, šimtametės, surinktos ir perkonstruotos vietinių meistrų, todėl jų skambesys visiškai kitoks.
„Nauja vokiška bandonija kainuoja apie 3000 eurų – neįpirksi. Labai džiaugiamės, kad šiemet gavome lėšų iš Kultūros ministerijos ir savivaldybės ir nupirksime ansambliui dar vieną naudotą bandoniją. Instrumentas mums labai reikalingas. Eržvilkiškiams garbės reikalas mokėti groti bandonija. Bandonijos subtilybių mokosi vis daugiau jaunimo – jauniausias dar dešimties neturintis Linas Venckus iš Vadžgirio. Jį moko pati senųjų bandonininkų mokyta L. Lukošienė. Senieji muzikantai paruošė daug mokinių, išmokė groti ir savo anūkus“, – pasakoja I. Šimkūnienė.
Eržvilko krašto žmonės, kaip tikri žemaičiai, atkakliai saugo savo tradicijas. Rugpjūtį Eržvilke rengiama muzikavimo stovykla miestelio, aplinkinių kaimų vaikams. Bus kam groti kitame festivalyje!
Jūratė Stanaitienė
