Spalio viduryje Jurbarko rajono savivaldybėje lankėsi institucinės globos pertvarkos ekspertė Tauragės regione Marijona Janavičienė. Viešnia pristatė institucinės globos pertvarkos projektą. Susitikime dalyvavę savivaldybės vadovai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, socialines paslaugas administruojantys darbuotojai bei paslaugas teikiančių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai turėjo daug klausimų, tačiau atsakymų į juos ekspertė neturėjo.
Įsivažiuoja sunkiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva institucinės globos pertvarka pradėta dar 2014 m. ir tęsis iki 2020-ųjų. Pertvarka nukreipta padėti trims tikslinėms grupėms – be globos likusiems vaikams, vaikams ir jaunimui, turintiems psichikos negalią, suaugusiems asmenims, turintiems psichikos negalią, bei jų šeimoms. Įvertinta, kad buvusi institucinės globos sistema žalinga ir reikia skirti daugiau dėmesio 6,1 tūkst. suaugusiųjų, turinčių negalią ir gyvenančių 38 globos įstaigose, ir per 3 tūkst. vaikų iš 93 globos namų.
Iki 2018 m. vykstančiame pirmajame pertvarkos etape turi būti atlikti tyrimai, parengti įstatymai, sukurtos metodikos bei bandomos bendruomeninių formų paslaugos. II etape bus plečiama paslaugų infrastruktūra regionuose bei teikiamos naujų formų paslaugos tikslinėms grupėms. Projektui įgyvendinti skirta 6,5 milijono eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Pagrindiniai pertvarkos tikslai – užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas vaikams augti namuose, o likusiems be tėvų globos – globėjų, įtėvių šeimose, šeimynose, gauti pagalbą bendruomenėje, teikti paslaugas neįgaliems suaugusiesiems ir vaikams bei jų šeimoms bendruomenėje, keisti visuomenės vertybines nuostatas.
Pertvarkai atrinktos 27 stacionarios socialinės globos įstaigos ir sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Tarp jų – „Skalvijos“ vaikų globos namai Viešvilėje. Šiuose globos namuose, kaip ir Marijampolės, Pabradės ir Panevėžio, reorganizacija prasidėjo pertvarkai dar neįsibėgėjus.
Nors pertvarka startavo jau beveik prieš porą metų, lieka daug neatsakytų klausimų ir neaiškumų. Prasidėjusios aktyvios konsultacijos ir diskusijos teikia vilčių, kad nuo popierizmo, dokumentacijos ir lankstinukų rengimo bus pereita prie konkretesnių veiksmų. Po pertvarkos pristatymo savivaldybėje, administracijos direktorė bei specialistai vyko į darbinį susitikimą Prezidentūroje, projekto aptarimą Tauragėje.
Bandomosios paslaugos
Darbui su savivaldybėmis, globos įstaigomis, visuomene paruošta 17 projekto ekspertų. Jurbarko rajone dirbanti ekspertė M. Janavičienė susitikime pristatė 7 bandomąsias naujų formų bendruomenines paslaugas, tarp kurių bendruomeniniai vaikų globos namai, apsaugotas būstas, motinos ir vaiko globos namai. Jurbarko rajone bus išbandoma laikino atokvėpio paslauga gavėjo namuose ir įstaigoje bei palydimoji globa.
Laikino atokvėpio paslaugos tikslas – suteikti trumpalaikį poilsį asmenims, besirūpinantiems neįgaliais žmonėmis. Į namus atvykęs specialistas padės neįgaliam asmeniui – pamaitins, pasirūpins higiena, slauga, drauge pasivaikščios, užsiims hobiu, mokys gyvenimiškų įgūdžių, lankysis įstaigose ir panašiai.
Panašios paslaugos bus teikiamos ir pasirinkus laikinojo atokvėpio įstaigoje paslaugą, tik asmuo turės būti atvežamas.
Palydimosios globos paslauga bus teikiama 16-18 metų ir vyresniems jaunuoliams, kurie mokosi bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, auga ar augo vaikų globos institucijose, šeimose, patiriančiose įvairias rizikas, krizes. Jaunuoliams teikiamos psichologo, socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, karjeros specialisto konsultacijos, taip pat organizuojami pasirengimo savarankiškam gyvenimui mokymai.
Teikti šias paslaugas jau buvo skelbtas konkursas, kuriame galėjo dalyvauti nevyriausybinės organizacijos (NVO), bendruomenės, savivaldybės, švietimo ir socialinės įstaigos. Deja, norinčių dalyvauti konkurse mūsų regione neatsirado. Viena priežasčių gali būti reikalavimas turėti licencijas tokiai veiklai. Taip pat didelis informacijos trūkumas – apie paslaugų teikimo sąlygas, finansavimą, konkrečius reikalavimus nieko negalėjo pasakyti ir ekspertė M. Janavičienė.
Daug neaiškumų
„Šiuo metu yra daug klausimų ir mažai atsakymų“, – taikliai situaciją apibūdina Jurbarko r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė.
Projekto pristatyme specialistai ekspertei turėjo daug klausimų: kas pasikeičia, kai vaikai iš globos įstaigos perkraustomi į šeimynas, o visa tvarka ir darbuotojai lieka tie patys, kaip bus dirbama su socialiniais darbuotojais, kad keistųsi jų požiūris į vaikus, ar asmeniui kainuos paslaugos, kas finansuos jų teikimą, ką atsakyti žmonėms, norintiems teikti paslaugas, jei dar neparuoštos metodikos, nenustatytos sąlygos.
Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pabrėžė, kad pirmiausia reikėjo keisti visuomenės požiūrį į vaikų globos namų vaikus, nes jie žmonių akyse lieka tie patys „vaiknamiukai“ – nesvarbu, įstaigoje ar šeimynose gyventų.
Pasak mero, su vaikais taip pat nereikėtų atlikti bandymų: jei pradėsime teikti paslaugas, iškraustysime vaikus į šeimynas, o po to ministerijoje kažkas persigalvos, ką tada reikės daryti? Kad atsirastų norinčių teikti paslaugas, turėtų būti numatytas finansavimas, žmonės turi žinoti, koks jų laukia atlygis. „Viešinimui, plakatams iššvaistomi milijonai, o darbuotojui atitenka keli eurai. Kaip įtikinti žmones dirbti šį darbą?“ – stebėjosi S. Mockevičius.
Traukinio priekyje
Konkrečiau apie pertvarką gali kalbėti „Skalvijos“ vaikų globos namų direktorius Nerijus Jarilinas, nors ir jis teigia nežinantis, kaip viskas toliau klostysis. „Mes jau esame III-iame pertvarkos etape, o mintimis – gal net dešimtame, bet kuria kryptimi eisime toliau didžiąja dalimi priklauso nuo įstaigos steigėjo bei finansavimo“, – sakė direktorius.
Ekspertė M. Janavičienė patenkinta permainomis „Skalvijos“ vaikų namuose: „Teko lankytis naujuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose, ir geriausias vertinimas šiuo atveju yra vaikų atsakymas: „Kai reikėjo išeiti iš didžiųjų globos namų, buvo sunku, ten paliko draugai, viskas buvo įprasta, tačiau dabar ten grįžti nenorėtume, čia mes jaučiamės saugesni.“
Šiuo metu „Skalvijos“ namuose yra 37 globotiniai – 21 gyvena išnuomotuose namuose ir bute, 16 – įstaigoje. Pavasarį Jurbarke buvo išnuomotas butas, o Smalininkuose – namas, kuriuose įsikūrė pirmosios šeimynos. Rugsėjį porą namų išnuomota ir Viešvilėje. „Sudėtinga rasti nuomojamą būstą – jis turi būti tvarkingas, sutartis pasirašoma 2-3 metams, nors norėtųsi, kad bendruomeniniuose vaikų namuose apsigyvenę vaikai ten galėtų likti iki brandos. Rengiame nuomos konkursus ir pasirenkame geriausius variantus, tačiau kol kas tai darome už savo lėšas – jokios finansinės paramos iš pertvarkos lėšų negavome“, – sako N. Jarilinas.
Nors iš pat pradžių buvo aišku, kad vaikų apgyvendinimas ir išlaikymas bendruomeniniuose vaikų globos namuose kainuos gerokai brangiau negu gyvenimas įstaigoje, finansavimo klausimai dar neišspręsti. Paskaičiuota, kad vieno vaiko išlaikymas šeimynose turėtų kainuoti apie 1200 eurų per mėnesį. Šiuo metu „Skalvijos“ vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymas atsieina 785 eurus, iš kurių 633 dengia savivaldybė, o kita dalis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Savivaldybės skiriama suma 88 eurais buvo pakelta tik šių metų pavasarį, anksčiau ji siekė tik 545 eurus. Į šią sumą įeina ne tik vaikų išlaikymas, bet ir darbuotojų atlyginimai, pastatų išlaikymas.
„Nesvarbu, kiek kainuos vaiko išlaikymas. Mes turime jais pasirūpinti ir suteikti normalias gyvenimo sąlygas“, – įsitikinęs N. Jarilinas. Jam nesuprantamas biudžeto lėšų taupymas vaikų sąskaita. Direktoriaus įsakymu nuo metų pradžios vaikų maitinimui per dieną skiriama ne po 3,07 euro, o euru daugiau.
Įstaigos administracijos pastangos matomos. Nelaukiant, kol bus vykdomas brangiai kainuojantis perkamas darbuotojų motyvacijos ir kompetencijos vertinimas jau įdiegta nieko nekainuojanti įsivertinimo sistema, ištuštėjusiuose pastatuose taupoma šildymo sąskaita, bet prižiūrima, kad nenueitų vėjais renovacija ir remontas.
Kai valdžia į vaikų globos įstaigas po plačiai nuskambėjusių skandalų žiūri įtariai ir vyrauja nuomonė, kad tokių įstaigų visai nereikia, labai sunku įrodyti, kad šie namai gali tapti mieli ir labai reikalingi be šeimų likusiems vaikams. Uždarius įstaigą be darbo liktų būrys darbuotojų, kurie taptų našta savivaldybės biudžetui.
„Skalvijos“ vaikų globos namai išsilaiko iš lėšų, skiriamų kiekvienam globotiniui. Vaikų sparčiai mažėja – metų pradžioje buvo 47, dabar beliko 37. Išeina sulaukę pilnametystės, o naujų vaikų į Viešvilę atkeliavo vos keli. „Atsakingi asmenys turėtų ne žaisti savo žaidimus, o galvoti apie vaikus. Vaikai iš Jurbarko rajono išvežami į kitų rajonų globos namus. Valdžia turėtų pagalvoti apie savo savivaldybės įstaigą, čia dirbančius žmones“, – mano N. Jarilinas.
Prasidėjus pertvarkai vien dėl mažėjančio vaikų skaičiaus įstaiga išsiverčia su turimais darbuotojų etatais, nors vienai šeimynai turi tekti 4,5 etato.
„Ar valstybė bus pajėgi įvykdyti pertvarką? Ar užteks pinigų? Kas bus po 2020 metų, kai neliks europinių pinigų? Aš nežinau. Norai – vienokie, finansai – kitokie, o politika ir psichologija – dar kitokie“, – dėl ateities nėra tikras N. Jarilinas.
Nėra nuo ko atsispirti
Daug netikrumo ir visoje pertvarkoje. Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Gardauskienės, vyksta daug aštrių diskusijų ir susitikimų, tačiau juose nieko konkretaus nepasakoma. Netrukus turėtų įvykti konkursas trims numatytoms Tauragės regione bandyti paslaugoms teikti, bet sąlygų ir reikalavimų dar nėra.
„Neramu, kokie bus skiriami paslaugų teikėjams pinigai. Ar pradėjus dirbti po pusmečio išliks tos pačios sąlygos? Juk paslaugoms teikti reikia įsigyti ir licencijas“, – sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Tokia pat situacija ir su planuojama įsteigti socialinio globėjo institucija. Kiekviename regione tokių globėjų turėtų atsairasti po 10.
Pasak L. Gardauskienės, būsimų globėjų ieškoma visais būdais: VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ nuo metų pradžios konsultuoja globėjus ir ruošia dvi darbuotojas, platinama informacija, netgi planuojama pasitelkti į pagalbą kunigus, kurie per pamokslus primintų, kas yra tikros krikščioniškos vertybės. Tačiau situacija su globėjais – prasta, visuomenė tam dar nepasiruošusi, pripažįsta L. Gardauskienė.
Institucinės globos pertvarka – reikalinga ir numatytos paslaugos – naudingos, tačiau reikia konkretumo ir užtikrintumo. Šių dalykų nepridėjo ir Seimo rinkimai bei valdžios pasikeitimas – kas žino, ar numatyta pertvarka vyks taip, kaip planuota. O gal vėl viskas virs aukštyn kojomis?
Jūratė Stanaitienė
