Nėra geresnės dovanos mylimam draugui už burnoje tirpstančio šokolado plytelę ar dar neragautų saldainių rinkinį. Seniausiai Lietuvoje gyvuojančiam konditerijos fabrikui „Rūta“ bemaž du dešimtmečius vadovaujantis smalininkietis Algirdas Gluodas pripažįsta tik sąžiningos gamybos principus, todėl kiekvienas šios įmonės gaminys – išskirtinis ir nepakartojamas.
Siekė aukščiausios kokybės
Praėjusių metų pabaigoje iš Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų A. Gluodas atsiėmė apdovanojimą „Žinių ekonomikos įmonė 2010“. Šis prestižinis apdovanojimas tradicinio sektoriaus įmonei skirtas už sėkmingą naujų produktų kūrimą ir jų diegimą.
„Rūtos“ saldainių gamintojai pastaruoju metu atsigręžė į savo ištakas – gamina keliolikos rūšių kulinarinio paveldo produktus, o bendradarbiaudami su mokslininkais smaližiams pasiūlė išskirtinio skonio natūralių ir ekologiškų saldainių.
UAB „Rūta“ smalininkietis A. Gluodas vadovauja nuo 1993 metų, kai senieji įmonės pastatai buvo grąžinti A. Gricevičiaus įpėdiniams. Algirdo žmona Aldona Gluodienė yra „Rūtos“ saldainių fabriko įkūrėjo anūkė.
XX a. pradžioje Šiauliai buvo svarbiausias carinės Rusijos šokolado pramonės centras. 1911 m. šiaulietis Antanas Gricevičius su partneriu Jonu Vaitkumi įkūrė saldainių fabriką „Birutė”. O po poros metų A. Gricevičius su žmona Juzefa nusprendė dirbti savarankiškai – pasistatė karamelės virimo katilą ir ant nediduko medinio namelio sienos prikalė iškabą – saldainių fabrikas „Rūta”.
„Rūta” augo po truputį: 1923 m. pastatyti keli mūriniai pastatai, tobulėjo ir plėtėsi gamyba. Fabrikas suklestėjo tarpukario laikotarpiu. Tuomet čia dirbo 160 darbuotojų ir buvo gaminama net 300 pavadinimų saldainių. Konditerių talentas buvo didžiai įvertintas tiek vietiniuose, tiek tarptautiniuose konkursuose: 1922 ir 1930 m. Kaune bei 1926 m. Šiauliuose vykusiose Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose laimėti aukso medaliai, 1929 m. Italijoje – pagrindinis prizas „Grand Prix”, o 1931 m. – aukso medalis Didžiojoje Britanijoje.
Gamina išskirtinę produkciją
Tarpukario tradicijas tebepuoselėjanti UAB „Rūta“ ir šiandien siūlo pirkėjams originalią, išskirtinio skonio produkciją ir seka savo įkūrėjų tradicijomis – siekti geriausios gaminių kokybės. Bendradarbiaudami su belgais, šiauliečiai gamina aukščiausios kokybės šokoladinius saldainius ir kuria skaniausius lietuviškus ekologiškus produktus. Septyniuose įmonės cechuose gaminama gerokai daugiau nei 300 pavadinimų saldainių, per metus pagaminama apie 1500 t produkcijos.
„Tokia daugybė rūšių saldainių – ne iš gero gyvenimo. Perpildytoje rinkoje sudėtinga rasti nišų masinei produkcijai, jai gaminti reikia didelių investicijų. Mes pasirinkome sunkesnį, sudėtingesnį, nepalyginamai daugiau rankų darbo reikalaujantį kelią, tačiau tie, kurie tai supranta, „Rūtos” gaminius mėgsta ir vertina”, – tikino UAB „Rūta” direktorius.
Prancūzai sako, kad gaminant saldainį dirba protas, širdis ir rankos. „Rūtos” konditeriai ne tik gilinasi į sudėtingus gamybos procesus, savo darbui atiduoda labai daug laiko ir meilės. Kaip ir prieš 100 metų čia neapsieinama be rankų darbo. Gal dėl to įmonėje pagaminti saldainiai ir jų rinkiniai net 12 kartų įvertinti „Lietuvos metų gaminio“ vardu, pelnė aukso ir sidabro medalius. Tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje BAF 2006 dražė „Žara” pelnė diplomą, o saldainių rinkinys „Rūta” – medalį. 2008 m. šalies konkursą „Inovacijų prizas” laimėjo saldainiai „Staigmena”. 2009 m. pastarasis saldainių rinkinys pelnė Maskvoje vykusios tarptautinės parodos PRODEXPO konkurso „Geriausias gaminys” sidabro medalį. 2010 m. šios parodos bronzos medalį pelnė saldainių rinkinys „Gintaro kelias”.
„Tik pirkėjai ne visada įvertina mūsų pastangas, nes geros kokybės produktas niekada nebus pigus“, – mano A. Gluodas.
Natūralumo ir ekologijos link
Saldainis, pasak A. Gluodo, niekada nebus sveikas produktas, tačiau jis gali būti mažiau kenksmingas sveikatai, jei gaminant naudojamos aukščiausios kokybės žaliavos ir natūralūs produktai.
Prieš dešimtmetį pasukę natūralumo ir ekologijos kryptimi, šiauliečiai pirmieji pradėjo gaminti saldumynus su natūraliomis uogomis ir vaisiais.
Natūralius produktus užsispyrusius gaminti šiauliečius konditerius išskėstomis rankomis sutiko Lietuvos mokslininkai, ne vienus metus kūrę planus, kaip konditerijos pramonėje panaudoti vietinių ūkininkų užaugintą ekologišką produkciją. Paaiškėjo, kad Kauno technologijos universiteto mokslininkai ne kartą siūlė panaudoti sukauptą patirtį, bet norinčiųjų ją įdiegti neatsirado.
Dabar šiauliečiai konditeriai gamina saldumynus su pagal Babtų sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų sukurtą specialią technologiją išdžiovintais vaisiais ir uogomis. Į specialų įtaisą supiltos uogos užšaldomos iki 80 laipsnių ir išdžiovinamos vakuume. Toks procesas, vadinamas liofilizacija, leidžia išsaugoti ir braškės formą, ir skonį, natūralius vitaminus, rūgštis bei mineralus. Tačiau naujoji technologija labai pabrangina produkciją. Vakuume išdžiovintų šaldytų braškių kilogramas atsieina net 160 Lt, mat tam prireikia keliolika kartų daugiau šviežių uogų.
Praėjusių metų pabaigoje „Lietuvos metų gaminiu 2010” buvo išrinktas ir aukso medaliu apdovanotas rinkinys „Želė saldainiai su uogomis”. Neįprastas ir netikėtas želė saldainių su aktinidijomis, šermukšniais ir spanguolėmis rinkinys – skanėstas, pagamintas su Lietuvos gamtos išaugintoms uogoms. Tokių skanėstų – braškių šokolade, baltuoju šokoladu aplietų aktinidijų, glaisytų mėlynių, dražė su imbieru ir kitais natūraliais įdarais „Rūta” gamina labai daug. Nors natūralios produkcijos linija jau ir dabar pagamina apie dešimtadalį įmonės produkcijos, ją dar planuojama plėsti.
Naudodami Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir bendradarbiaudami su šalies universitetais ir institutais, įmonės konditeriai sukūrė technologiją, leidžiančią pratęsti saldainių galiojimo laiką, naudojant natūralius priedus – vitaminus C, E.
Grįžta prie ištakų
Šiaulių konditeriams įdomūs ne tik naujų saldumynų receptai, bet ir tai, ką prieš 100 metų gamino fabriko įkūrėjai.
Vienintelis išlikęs senųjų gamybos technologijų aprašymas – įmonės savininkams padovanoti praėjusio amžiaus pradžioje „Rūtoje” gamybos meistru dirbusio Jurgio Gudinavičiaus užrašai. Seniesiems receptams atgaivinti „Rūta” rengėsi 1,5 metų. Tiek laiko kurti receptai, vyko gamybos bandymai, degustacijos, kol parduotuvėse pasirodė rinkinys „Rūta 1913”. Į šį rinkinį šiauliečiai sudėjo originalius marcipaninius saldainius, paskanintus džiovintomis slyvomis ir bananais. Prieškariu tokie saldainiai būdavo vadinami prancūziškaisiais.
Įmonės darbuotojai dienų dienas prasėdi bibliotekose ir muziejuose, ieškodami praėjusio amžiaus pradžioje ir dar anksčiau gamintų sadainių aprašymų, įvairiais keliais ieško praėjusio amžiaus pradžioje „Rūtos” gamintų saldainių popierėlių, rinkinių pakuočių. To reikia ne tik steigiamam „Rūtos” ir šokolado istorijos muziejui.
„Pastebėjome, kad prieškariu A. Gricevičiaus ministerijoms rašyti raštai tebėra aktualūs ir dabar. Cukraus kainos, eksporto klausimai, konkurencija tarptautinėse rinkose – nors keisk datą ir siųsk iš naujo”, – juokiasi A. Gluodas.
Smalininkietis neslepia apmaudo, kad prekybos centruose siūloma daug prastos užsienietiškos produkcijos, o Lietuvos gamintojai pagalbos iš valstybės kaip anuomet nesulaukė, taip ir dabar nesulaukia. Toks pat ir žmonių požiūris. Vokietis ar danas niekada nepirks nežinomo gamintojo produkcijos, o dažniausiai pasirinks savo šalyje pagamintą produktą – taip vakariečiai išreiškia pilietiškumą.
„Mūsų šalyje patriotizmas tėra tik skambus, poelgiais beveik neparemiamas žodis. Gal dėl to taip sunkiai auga verslas ir tiek daug bedarbių“, – apgailestauja A. Gluodas.
Daiva BARTKIENĖ
