Gyvenant kaime ir turint vos keletą hektarų žemės, reikia gerai pasukti galvą, kuo užsiimti. Jauniems žmonėms bene patraukliausiai atrodo alternatyvūs verslai, nors beveik visiems jiems reikia nemažų investicijų ir didžiulės kantrybės.
Klausučiuose ant tvenkinio kranto įsikūrusi Algirdo Minkaus šeima praėjusį rudenį iš pagrindų pertvarkė ūkinį pastatą, įrengė drėkinimo sistemą, sukalė lentynas ir iš Kauno parsivežė 24 tūkstančius motininių sraigių. Auginti sraiges ieškantį kuo užsiimti jauną ūkininką sugundė giminaitis, neblogai žinantis šio verslo subtilybes. Šiek tiek daugiau kaip prieš mėnesį sraigės pradėjo dėti kiaušinius, o dabar iš jų jau ritasi už segtuko galvutę mažesni sraigiukai.
Algirdas neslepia – pradžia buvo sunki. Pirmiausia, reikėjo nemažų investicijų. Vien už motinines sraiges A. Minkus sumokėjo 48 tūkst. Lt, dar bene antratiek kainavo patalpų įrengimas. Sraigėms, pasak šio verslo subtilybes pasiryžusio perprasti ūkininko, reikia daug šilumos ir drėgmės, jas, kaip ir visus gyvus padarus, puola ligos ir kenkėjai.
„Kiekvieną mėnesį, o kartais – ir dar dažniau, važiuoju konsultuotis į Kauną pas patyrusius sraigių augintojus“, – tikino Algirdas. Į nacionalinę sraigių augintojų asociaciją jis dar neįstojo, tačiau be jos neišsivers – sraigių augintojai gana uždari ir neskuba dalintis paslaptimis, nors ir tikina, kad jie vieni kitiems – ne konkurentai. Šiuo metu Lietuvos sraigių augintojai savo produkciją brangiai paduoda Italijoje, Graikijoje bei Prancūzijoje.
Algirdas tiki, kad sraigės taps jų šeimos verslu. Jaunas ūkininkas rūpinasi pastatais, rengia sraigėms papildomas lentynas, perka pašarus, o jo žmona Skaistė – prižiūri gyvūnėlius. Ji nuolat drėkina sraiges, plauna lentynas, renka ir į dėželes ant specialios žemės sudeda sraigių kiaušinėlius, šeria gyvūnus. Nors sraigės žoliaėdės, intensyviai auginant, jos maitinamos kukurūzų miltais. „Bandėme joms duoti kopūstų, bet nuo parduotuvėje pirktų daržovių lapų dalis gyvūnėlių nugaišo“, – apgailestavo ūkininkas.
Iš savo „fermos“ realios naudos jis dar negavo, todėl kol kas gyvena vizijomis. Tikėjosi, kad jau pirmaisiais metais galės užauginti 25 t sraigių, tačiau netruko paaiškėti, kad sraigės dauginasi ir auga ne taip greitai. Nors sraigininkai tvirtina, kad kiekviena motininė sraigė padeda po 500 kiaušinėlių, nemaža jų dalis nuplaunama su vandeniu, žūsta ir jau išsiritę sraigiukai. Likusieji turėtų užaugti per 8-9 mėnesius.
Sraigininkų verslas, regis, labiausiai priklauso nuo kantrybės – jei pirmaisiais metais jos užtenka, vėliau nebūna labai sunku. Blogiausia tai, kad vos 4 ha žemės turinčio A. Minkaus ūkis nesiekia 4 ekonominių dydžio vienetų ir negali gauti jokios paramos iš valstybės. Jaunas ūkininkas dėl to smarkiai nenusimena. „Reikės galvoti, kuo dar be sraigių auginimo užsiimti. Prie namų turime didžiulį sodą, o ir žemės nepaliksime dirvonuoti“, – tikino Algirdas.
Vynuoginės sraigės į Lietuvą atvežtos maždaug prieš 200 metų. Jų atsiradimas siejamas su dvarų kultūra. Dirbtinai sraigės mūsų šalyje pradėtos auginti prieš 15 metų. Pastaruoju metu sraiges pradėjo veisti ir australai, skandinavai, jos auginamos Italijoje, Ispanijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje.
Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Arvydas Jaramavičius tikina, kad alternatyvūs verslai – taip pat ir sraigių auginimas – nėra lengvas užsiėmimas. Prižiūrint gyvūnus reikia daug išmanyti, bet norint visko išmokstama. Rajone sraiges augina penki ūkininkai. Du turi specialiai tam įrengtas patalpas, o trys augina sraiges lauke įrengtuose specialiuose aptvaruose.
Daiva BARTKIENĖ
