Lietuvos kyokushin karatė federacijos surengtoje stovykloje Palangoje dalyvavo vienuolika Jurbarko klubo „Kumitė“ jaunųjų sportininkų. Stovyklavimo pajūryje įspūdžius „Vaikų trečiadieniui“ papasakojo Paulius Meškauskas ir Gustas Lužaitis. Abu berniukai iš stovyklos grįžo su naujais diržais. Kas ir už ką jiems davė diržų, skaitykit ir sužinosit, tik iškart sakau, kad tai ne tie diržai, kurie domina „vaikų teises“.
Į stovyklą suvažiavo per šimtą vaikų iš visos Lietuvos. „Gyvenome dideliam name netoli jūros. Ryte atsikeliam – ir treniruotė, o tik paskui pusryčiai. Tada pasiilsim kambary – ir vėl treniruotė“, – kaip iš rašto dienotvarkę pasakoja Gustas.
Jei jums, beskaitantiems, pasirodė nuobodoka, – klystate: berniukams stovykla labai patiko. Ir štai kodėl: karatė – Pauliaus ir Gusto mėgiamiausia sporto šaka, tad ir trys treniruotės per dieną ne per daug. Antra – stovykloje buvo daugybė ir kitokių įdomių užsiėmimų, kad atokvėpio likdavo vos viena kita minutėlė.
Stovyklose įprastus naktinius žygius sportinėje stovykloje pakeitė naktinė treniruotė. „Visus pakėlė ir turėjome eiti į diskotekų salę. Ten treneriai ant scenos rodė šokius – visi turėjome šokti taip, kaip jie. Vienas šoko baletą!“ – linksmą nakties nuotykį prisimena berniukai.
Baletu naktinė treniruotė nesibaigė, vaikai dar turėjo surasti vieną pradingusį trenerį – jis buvo pasislėpęs medyje, bet mažieji sportininkai vis tiek jį surado.
Popietėmis – futbolas, krepšinis, tinklinis, kitokie žaidimai – juk stovyklavo sportininkai! – ir maudynės. „Tik kelis kartus vadovai maudytis neleido, nes buvo iškelta raudona vėliava“, – sako Gustas. Ką padarysi – gal jūra ir įsisiautėja norėdama atsikvėpti nuo maudynių mėgėjų…
Stovyklautojai laikė egzaminus diržui gauti. Skirtingų spalvų diržai karatė reiškia sportininko pasirengimo lygį. Paulius ir Gustas iš Palangos sugrįžo su naujais diržais.
Pauliaus diržas geltonas, jis reiškia penktą pakopą. „Reikėjo kovoti dešimt kovų, parodyti kovų techniką ir fizinį pasirengimą“, – Paulius pasakoja apie egzaminą. Ar buvo sunku? „Nelabai“, – sako septynmetis kovotojas. Nesunku todėl, kad egzaminui jis buvo puikiai pasiruošęs – nuo 5 m., kai dar lankė darželį, Paulius sportuoja pas trenerį Artūrą Enčerį. Pauliui smagu, kad paskui jį treniruotis į sporto salę atėjo ir tėtis.
Gusto diržas žalias. „Žalias reiškia, kad esu daugiau pasiekęs, nes ir sportuoju ilgiau – nuo 7 metų, o dabar man vienuolika. Jau esu iškovojęs 9 taures, 10 medalių, o diplomų – net nebežinau, labai daug“, – pasakoja Gustas.
Labai smagu buvo stovykloje, bet smagiausia per krikštynas. „Tada turėjom valgyti svogūnus. Aš tik vieną, o Paulius suvalgė tris!“ – rimtai sako Gustas. Abu susižvalgo ir, įtariu, abiem norėtųsi prapliupti juokais prisiminus tas linksmas krikštynas.
Bet negi juoksies, kai esi rimtas sportininkas, išsikovojęs naują karatė diržą, ir duodi interviu „Vaikų trečiadieniui“?!
