Paskutinį balandžio savaitgalį Jurbarką išjudinusios Miesto ir verslo dienos ne vien dovanojo šventinį šurmulį, bet vertė atidžiau žvilgtelėti ir įvertinti, ko šventėje buvo daugiau – verslo akcentų ar pramogų ir amatininkų, o dažniau prekeivių užimtų vietų.
Gražias, ne vienerių metų tradicijas turinčių Miesto ir verslo dienų svarbiausia idėja visada buvo rajono verslo bendruomenės pristatymas, propaguojantis naujoves, parodantis, kas pasikeitė per metus, ką gaminame, kokias paslaugas teikiame. Verslo informacijos centras, visuomet prisiimantis didžiąją rūpesčių naštą rengiant kasmetinę šventę, šiemet taip pat įdėjo daug darbo ir pastangų, kad balandžio 30-ąją Jurbarke nušvistų tikras verslo pavasaris. Šviesių spalvų užteko savivaldybės aikštėje pastatytai scenai – joje nuo pat ryto pačius mažiausius atlikėjus keitė vyresni, o skambi daina, gražus šokis ir smagi muzika traukte traukė žiūrovus. Niekas nenuneigs, kad pramogų netrūko, turtinga koncertinė programa, visad gerai nuteikiantys vaikų piešiniai ant asfalto, sportininkų pasirodymai ir rimtos kultūrizmo varžybos rajono mero taurei laimėti visą dieną iš Jurbarko padangės nepaleido geros nuotaikos. Tik ar verslui skirtame renginyje nepritrūko verslo?
Verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė teigia, kad į verslo dieną, kaip ir visuomet, kviečiamos visos įmonės, tačiau vieni renginį vertina kaip galimybę reklamuoti įmones, tad jiems ir didelės agitacijos nereikia. Kiti ir kalbinami nesusiruošia, nes šventė reikalauja papildomų rūpesčių ir darbo. Tačiau kaip bešnekėsi, dalyvauti verslo dienoje ir kuo patraukliau pristatyti savo įmonę, būtų kiekvieno verslininko garbės reikalas.
Šventės lankstinukas skelbė, kad parodoje „Verslas 2011“ ketina dalyvauti 24 įmonės, tačiau dalis jų į parodą taip ir nesusiruošė. Kiti nesivargino išradingiau prisistatyti, o tiesiog įniko į prekybą – pirkėjų daug, tad išnaudojo progą uždirbti. Dalis stendų paprasčiausiai prasmego tarp gausybės prekystalių, kuriuos atvykę prekiautojai dažniausiai nuklojo kičo atspalvio nestokojančiomis prekėmis. Amatininkų ir prekybininkų mugė šįkart šiek tiek nustelbė įmonių stendus. Tačiau verslo parodai gaivumo šiemet įnešė nauji veidai.
Pasak Verslo informacijos centro direktorės G. Mačiulaitienės, į kvietimą dalyvauti verslo parodoje šiemet atsiliepė nemažai naujų įmonių, kurių vadovams nestinga ryžto ir energijos pritaikyti savo žinias ir gebėjimus kuriant darbo vietas ir įgyvendinant ambicingus verslo planus. Aidas Valuckas, individualios įmonės „Palapinės šventėms“ vadovas, parodos lankytojams negailėjo patarimų ir informacijos. Nedidelėms šeimos šventėms ar erdvės reikalaujantiems renginiams šiandien dažnai ieškoma paviljonų ar palapinių. Jurbarkiečiams toli dairytis nereikia – ir nemenka pasiūla, ir šio darbo patirtis čia pat. Pasak A. Valucko, įmonė gali pasiūlyti pačius įvairiausius poreikius tenkinantį variantą. Didžiulis raudonas paviljonas traukė praeivių dėmesį, žmonės domėjosi nuomos sąlygomis, kainomis.
Dėmesio nepristigo ir individualios įmonės „Projusta“ stendui, pristačiusiam projektavimo paslaugas, ekologiškų namų projektavimą. Draudimo brokerių įmonės veiklą – visų draudimo bendrovių paslaugas viename biure – verslo parodoje pristatė „Investicijų garantas, UADBB“ vadovas Taurius Riklikas.
Smagu buvo pasidairyti ir po Jurbarke seniai dirbančių įmonių stendus, kuriuose pristatytos naujovės – patrauklūs, šiuolaikiški gaminiai, kuriais prekiauja baldus pardavinėjanti, montuojanti ir projektuojanti „Asla“. UAB „Ermasa“ vadovas Erikas Mačiulaitis tesėjo pažadą ir parodos lankytojams pristatė UAB „Kalvis“ gaminamus šildymo katilus. Verslo parodoje sumanymus atskleidė žemės ūkio kooperatyvas „Jurbarko linų verslas“. Lino siūlais pirmiausia domėjosi auksarankės moterys, gaminiais – vertinantieji natūralumą. Birutė Vasiliauskienė ir Vilma Venslauskienė džiaugėsi, kad netrukus senajame linų fabriko pastate kooperatyvas atidarys parduotuvę „Renkuosi liną“, kurioje bus prekiaujama pačiais įvairiausiais lino gaminiais – nuo pluošto vamzdžiams sandarinti iki lino paklodžių ir visada madingų lino drabužių.
Verslo informacijos centro direktorė G. Mačiulaitienė įsitikinusi, kad į Dariaus ir Girėno gatvę plūstelėję jurbarkiečiai ir miesto svečiai rado ko ieškojo. „Kas domėjosi ir ieškojo įvairesnių augalų, – tokias pavasario svajones įgyvendino aikštėje prie „Norfos“, kurioje ir buvo prekiaujama sodinukais, gėlėmis. Atėję tik pasidairyti ar įsigyti suvenyrų, papuošalų ar tradicinių medinių virtuvės įrankių, kitų amatininkų siūlomų prekių – suko prie mugės prekystalių, o verslo įmonių stendai sulaukė tų lankytojų dėmesio, kuriems rūpėjo ar tiesiog iš smalsumo domėjosi naujomis paslaugomis ir gaminiais“, – sakė G. Mačiulaitienė, teigdama, kad kiekvienos šventės patirtis diktuoja naujus sprendimus ir sumanymus.
Svarbus akcentas buvo ir balandžio 29-ąją Verslo informacijos centro konferencijų salėje vykusi konferencija „ES parama kaimo plėtrai“. Neatsitiktinai į ją rinkosi ne tik besidomintieji verslo galimybėmis kaime, bet ir savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, seniūnijų darbuotojai. „Manome, kad būtent šie žmonės yra pirmieji patarėjai ūkininkams, kaime alternatyvų verslą jau turintiems ar jo imtis ketinantiems žmonėms. Labai svarbu, kad ieškantieji informacijos sužinotų kur kreiptis, kokios pagalbos gali sulaukti“, – konferencijos temą pristatė centro direktorė G. Mačiulaitienė.
Į Jurbarką šįkart atvyko stipri specialistų komanda – Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio ministerijos darbuotojai. Jų kompetencija ir noras padėti ieškant atsakymų į įvairiausius klausimus abejonių nekėlė, o laimingi buvo tie, kurie sugebėjo pasinaudoti tokia proga. Smagu buvo išgirsti, kad Jurbarko rajonas, įsisavinant ES paramą kaime, nesnaudžia ir išsiskiria geromis iniciatyvomis. Kaimo atnaujinimas ir plėtra, alternatyvūs verslai, finansavimo galimybės, tautinio paveldo produkto sertifikavimo reikšmė ir praktika – temos, kurios dabar labai svarbios vietoje netūpčiojantiems žmonėms.
Miesto ir verslo dienos visad pina bendrą – naudingos patirties verslui ir smagių pramogų miestui – pynę. Kiekvienas į ją įdeda savo giją – darbu, pasiūlymais, nes vertę šventė įgauna tik tada, kai ją sušildome noru atrasti, pamatyti ir iš rankų nepaleisti ateities perspektyvos.
Jolita Pileckienė
