Nuo rugpjūčio 24 d. žemėtvarkos skyriai nebepriima prašymų laisvai valstybinei žemės ūkio paskirties žemei pirkti – Vyriausybė nusprendė, kad pirmiausia reikia išnagrinėti visus pateiktus prašymus, suformuoti sklypus ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su anksčiau prašymus pateikusiais ūkininkais.
Stabdė ne vieną kartą
Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėja Dalė Štuikienė įsitikinusi, kad Vyriausybė priėmė labai teisingą sprendimą. „Nėra prasmės priiminėti prašymus, kai ir tiems, kurie juos jau pateikę, laisvos valstybinės žemės įsigyti neužteks”, – tvirtina vedėja.
D. Štuikienė priminė, kad prašymus laisvai valstybinei žemei pirkti Žemėtvarkos skyriai priima nuo 2004 m., o 2005 m. jau buvo parduoti pirmieji sklypai. Po metų prašymų priėmimas buvo sustabdytas, o nuo 2008 m. jie vėl priimami.
„2008 m. Vyriausybė patikslino, kas turi teisę pirkti žemę, ir aiškiai įvardijo reikalavimus ūkininkams, norintiems jos įsigyti. Šis nutarims labai palengvino mūsų darbą, nes sumažino „tuščių” prašymų srautą – kiekvienoje agrarinėje tarnyboje turėjome po keletą norinčiųjų įsigyti tūkstančius hektarų laisvos valstybinės žemės”, – pripažino D. Štuikienė.
Vedėja įsitikinusi, kad ir dabar prašymų priėmimas sustabdytas labai laiku. Nors žemės nuosavybės grąžinimas iš esmės baigtas, žmonės iš kitų rajonų vis dar atsiveža išvadų, suteikiančių teisę grąžinti nuosavybę. Šis procesas, pasak D. Štuikienės, greitai dar nesibaigs, nes nemažai žmonių iki šiol nekompensuota už miestuose turėtą žemės nuosavybę.
„Be to, kas norėjo pirkti laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, prašymus jau seniai padavė – netgi suspėjo juos pateikti pakartotinai. Skypai jau projektuojami, matuojami. Blogai tik tai, kad žmonės neturi pinigų, o už viską – ir už projektavimą, ir už geodezinius matavimus turi sumokėti pirkėjas”, – sakė D. Štuikienė.
Žemės gaus ne visi
Pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjos, Jurbarko rajone laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės jau bemaž nebeliko, išskyrus nevertingus mažus sklypelius ir miškelius, kurių privatizuoti neleidžiama. O prašymų įsigyti žemės pateikta daug.
Liepos 1 d. duomenimis, laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės rajone norėjo įsigyti 626 fiziniai asmenys – jie pretendavo į 7110 ha. Dešimt prašymų pateikusios žemės ūkio bendrovės iš valstybės nori pirkti 547 ha žemės ūkio paskirties žemės.
„Tiek laisvos žemės, kiek pageidaujama įsigyti, net nėra, bet prašymus iš ūkininkų, pateikiančių visus privalomus dokumentus, priimti mes privalėjome. Liepos 1 d. rajone turėjome 6 tūkst. 89 ha laisvos valstybinės žemės, taigi visų prašymų patenkinti tikrai negalėsime”, – sakė D. Štuikienė.
Pirmumą pirkti žemę įstatymas suteikė tiems, kurie ją dirba – nuo 2004 m. nuomoja iš valstybės pagal ilgalaikes nuomos sutartis. Antri eilėje tie ūkininkai, kurių sklypai ribojasi su laisva valstybine žemės ūkio paskirties žeme, treti – jaunieji ūkininkai.
Likusią laisvą valstybinę žemę gali pirkti visi norintieji, jei jie turi ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio paskirties žemės, deklaruoja pasėlius, veda ūkio buhalterinę apskaitą. Be to, norinčių žemę pirkti ūkininkų ūkis turi atitinkti visus veterinarijos ir gamtosaugos reikalavimus ne tik prašymo pateikimo, bet ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną.
Žemėtvarkos skyriaus vedėja D. Štuikienė sako, kad prašymų pateikta daugiau nei iš tiesų ketinama pirkti žemės – norintieji jos įsigyti prašo žemės iškart keliose kadastrinėse vietovėse.
„Yra žmonių, kurie pateikę prašymus maksimaliam leistinam žemės kiekiui įsigyti – 300 ha, dėl to visus prašymus tikriname ir kai kurių ūkininkų apetitą apribojame”, – sakė D. Štuikienė.
Prie gyvenviečių – nebeparduos
Pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjos, nuo 2005 m. ūkininkai iš valstybės jau įsigijo gana daug žemės ūkio paskirties žemės. Per pastaruosius penkerius metus mūsų ūkininkai iš valstybės įsigijo 3100 ha, o bendrovės – 430 ha žemės ūkio paskirties žemės.
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas vyksta ir dabar – projektuojami sklypai, sudaromos bylos, pasirašomos sutartys. D. Štuikienė teigė, kad šiuo metu sklypai projektuojami 235 ūkininkams, jiems bus leista įsigyti 2642 ha žemės.
D. Štuikienė garantavo, kad bus tenkinami visi prašymai, kurie buvo pateikti ir užregistruoti iki rugpjūčio 24 d.
Tačiau norintieji įsigyti žemės ūkio paskirties žemės greta gyvenviečių turėtų žinoti, kad ši žemė nebebus parduodama. „Sklypų nebegalėsime projektuoti ten, kur pagal savivaldybių bendruosius palnus numatyta gyvenviečių plėtra. Bendruomenės rengia įvairiausius projektus, todėl savivaldybės ir iki šiol nuolat prašydavo paimti sklypus visuomenės poreikiams”, – sakė Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėja.
Ūkininkams teks paskubėti
Yra ir dar viena naujovė – Vyriausybė nutarė, kad jei per pusmetį parengta laisvos valstybinės žemės kadastrinių matavimų byla nepateks į žemėtvarkos skyrių, žmogus, pageidavęs pirkti valstybinės žemės sklypą, bus tiesiog išbraukiamas iš pirkėjų sąrašų.
Pasak D. Štuikienės, matininkų dabar netrūksta ir kadastrinių matavimų bylas sudaryti daug laiko nereikia. „Visiems, kurie užtruko, siųsime pranešimus ir paraginsime spartinti žemės pirkimo procedūras – per 6 mėnesius byla turi būti paruošta sudaryti pirkimo sutartį”, – sakė D. Štuikienė.
Pasak Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos, kol kas dar nė vienas ūkininkas neatsisakė pirkti valstybinės žemės dėl pinigų stygiaus. Gal dėl to, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina Jurbarko rajone nėra didelė – už ha valstybinės žemės ūkininkai vidutiniškai moka po 3,5 ha. D. Štuikienė pastebėjo, kad Eržvilko pusėje žemė pigesnė, panemunės seniūnijose – brangesnė.
„Neseniai pasirašėme pirkimo pardavimo sutartį su vienu Seredžiaus krašto ūkininku – jis už 19 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą sumokėjo 50 tūkst. Lt. O štai Rutkiškių apylinkėse žemę pirkęs ūkininkas už 3,4 ha valstybei sumokėjo 12 tūkst. Lt”, – sakė vedėja. Pasak jos, parduodamą žemę įvertina ir kainą nustato nepriklausomi turto vertintojai.
D. Štuikienė tikina, kad rajono ūkininkai dėl teisės įsigyti laisvos valstybinės žemės vieni kitiems per galvas nelipa – perka tai, ką ilgus metus dirbo ir kas yra likę nenaudojama.
Daiva BARTKIENĖ
