Paskutinį pavasario savaitgalį Viešvilėje nutūpė poezijos paukštė. Ne ta, kuri nuo gegužės vidurio su tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ renginiais skraidė po Lietuvos miestus ir miestelius, bet viešviliečiams dar mielesnė, nes seniūnijos salėje sukviesti Algirdo Sinkevičiaus susirinko šio krašto kūrėjai.
Viešvilės poezijos pavasaris prasidėjo dainomis – A. Sinkevičiaus sukurtas dainas pagal Joanos Šakaitienės ir Irenos Foktienės eiles atliko jungtinis Viešvilės ir Smalininkų ansamblis, o įrėminti tekstai su gaidomis perduoti šių miestelių bendruomenėms, viliantis, gal kraštiečių kūriniai taps jų himnais.
Renginio sumanytojas A. Sinkevičius susirinkusiesiems pristatė Mažąja Lietuva vadinamą kraštą ir jo kūrėjus – nuo Martyno Mažvydo iki šių dienų kūrybingųjų, poetiniu žodžiu ar kitokia kūryba įprasminančių ne tik savo, bet ir šio krašto dabartį.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas, į renginį atsinešęs „Versmės“ leidyklos, leidžiančios knygas apie Lietuvos miestelius, dovaną – storą knygą „Viešvilė“ su tuščiais puslapiais, sakė neabejojantis, kad juos prirašys kūrybingieji žmonės. Prieš keletą metų seniūno paragintas A. Sinkevičius jau parašė Viešvilės istoriją ir nudirbo dar vieną prasmingą darbą – surinko medžiagą apie visus šio krašto kūrėjus bei subūrė juos į šį renginį.
Į sueigą atvyko ir Benjaminas Kondratas, knygų serijos „Kūrėjų pėdsakais“ leidėjas, jose jau aprašęs ir Viešvilės bei Smalininkų kuriančius žmones, bei ne vieną jų paskatinęs išleisti ir savo kūrybos knygeles.
Šviesaus atminimo smalininkiečio mokytojo Antano Čečkausko eilėraščių paskaitė jo dukra Violeta Simanavičienė. Kūrėjas mirė 1996 m., tačiau jo svajonė – išleisti eilėraščių knygelę liko gyva, ir dukra dėkojo žmonėms, kurie padės šią svajonę įgyvendinti.
Buvo prisiminta ir šviesios atminties žurnalistė, poetė Albina Danisevičiūtė. Jos eilių susirinkusiesiems perskaitė Asta Danisevičiūtė.
Jurbarkietė Joana Klimašauskienė – jau ne vienos poezijos knygos autorė. Naujausioje, pernai išleistoje, knygoje „Mintys, atskridusios paukščiais“ sudėta jos poezija, epigramos, apsakymai. Autorė kuria ir savo gimtąja žemaičių tarme.
Mokytoja, kraštotyrininkė Danutė Daugirtienė yra Viešvilės pagrindinės mokyklos himno autorė. Tačiau ji pirmiausia kalbėjo ne apie save, o apie savo mokinę Solveigą Pocevičiūtę, užaugusią Vaikų globos namuose ir vaikystėje kūrusią nevaikiškai brandžius eilėraščius. Dauguma D. Daugirtienės eilėraščių susiję su mokykla, vaikais, o renginio dalyviams ji perskaitė ir savo humoreską.
Smalininkietė Joana Šakaitienė prieš keletą metų sudėjo savo eilėraščius į knygelę, o dabar jau turi pluoštą naujų. Visus savo eilėraščius kūrėja moka atmintinai ir labai išraiškingai juos deklamuoja. Savo kol kas rankraščiuose gulinčių eilių paskaitė miškininkas Arvydas Eidokaitis. Mokyklos direktorė Irena Oičenkienė pristatė Kristinos Glinskienės kūrybą – muzikos mokytoja kuria eiles ir dainas.
Šiais metais kūrėjų kraitę papildė du nauji leidiniai – viešvilietės Irenos Julijos Foktienės ir smalininkietės Jolitos Kuzmienės eilėraščių knygelės.
I. J. Foktienė sakė daugiausia eilėraščių prirašiusi, kai išėjo į pensiją, kai, anot kūrėjos, pailgėjo dienos, kartais ir naktys. Į knygą „Ilgesio gijos“ Irena sudėjo ne tik savo, bet ir dukros Almos, gyvenančios Anglijoje, eilėraščius. Taip pat – vertimus iš vokiečių kalbos, dėl kurių, pasak autorės, labiausiai ir norėjusi išleisti knygą. I. J. Foktienė išvertė į lietuvių kalbą Viešvilės gyventojų, 1944 m. iškeldintų į Vokietiją, kūrinius.
Algimantas Liaudaitis, asmeniškai pažįstantis kai kurias eilėraščių autores, perskaitė autentiškus, vokiškus, tekstus, vertėja – lietuviškus.
Knygos „Ilgesio gijos“ sudarytojas – A. Sinkevičius, redaktorius B. Kondratas. Viršelį knygai sukūrė autorės anūkė Simona Sagaitytė.
Smalininkietė mokytoja Jolita Kuzmienė savo eilėraščių knygelę „Paviliojau vėją“ pas skaitytojus palydėjo tokiais žodžiais: „Esu įsimylėjusi Lietuvą, Dievą ir žmones. Dėl to kartais kyla sunkumų. Kurie ne palaužia, o užgrūdina. Kurie įkvepia kūrybai. Kurie leidžia suprasti, kad nesu viena.“ Knygos autorė dėkojo A. Sinkevičiui ir vadino jį puikiu vadybininku, kuris ne tik paskatino išleisti, sudarė knygą, bet ir susitarė su leidykla bei surado finansinių rėmėjų.
J. Kuzmienės „Paviliojau vėją“ spausdino UAB „Karminas“, originalų viršelį knygai sukūrė dailininkas Juozas Budzinauskas.
Kūrėjų suėjimą Viešvilėje lydėjo rašytojos Aldonos Ruseckaitės žodžiai: „Po didžiaisiais literatūros medžiais turi augti mažesni krūmai ir pažemės žolynai.“ Bet vietiniams žmonėms neretai tie mažieji yra patys didžiausi – juk ta pati gamta, įvykiai, susitikimai panašiai užgauna ir kūrėjo, ir skaitytojo sielą.
Danutė Karopčikienė
