Šernus ir kiaules skinanti liga plinta. Pernai per sausio ir vasario mėnesius Lietuvoje nustatyti 22 afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai. Šiemet per tą patį laiką jau 145. Tai – beveik septynis kartus daugiau.
Nors tiek pernykščiai, tiek šiemetiniai atvejai fiksuoti Anykščių, Panevėžio, Biržų, Šalčininkų, Jonavos, Kauno rajonuose, Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai neabejoja, kad liga atslinks ir į mūsų kraštą. Tuomet greičiausiai teks naikinti ūkiuose auginamas kiaules, o šernų dar labiau sumažės.
VMVT inspektoriai rėžia atvirai – į saugumo reikalavimus pro pirštus žiūrinčių kiaulių augintojų laukia baudos, pinigines gali tekti patuštinti nuo 30 iki 2300 eurų.
Seniūnijose – didelė rizika
Kaip praneša VMVT, nuo metų pradžios liga patvirtinta 70 vietų 145 šernams (14 sumedžiotų ir 131 nugaišusiam). Tai gerokai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas 10 nugaišusių ir 12 sumedžiotų šernų.
Vien nuo vasario 3 iki 10 d. ši diagnozė patvirtinta 46 šernų mėginiams iš Anykščių, Panevėžio, Biržų, Jonavos rajonų.
Nors tai nėra arti, Raudonės, Veliuonos, Juodaičių ir Seredžiaus seniūnijos oficialiai patenka į rizikos teritoriją. Joje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai, tačiau ūkiai turi atitikti biologinės saugos reikalavimus. Taip pat nuolat kontroliuojamos kiaulių laikymo vietos.
„Artėja pavasaris, tuomet labiau judės gyvūnai, miškuose lankysis daugiau žmonių. Todėl perspėjame visus nejuokauti su maru ir laikytis pagrindinių saugos reikalavimų. Kitaip pasekmės gali būti labai liūdnos, o finansinė žala – didžiulė“, – sakė Jurbarko VMVT viršininkas Algirdas Pocius.
Pasak specialisto, itin didelė grėsmė mažiems ūkiams, kuriuose žmonės laiko po dvi ar tris kiaules. Tokių kiaulių bandų rajone yra apie tūkstantis. Jei kažkuri užsikrės maru, bus sunaikintos ne tik ūkyje augintos kiaulės, bet ir kitos trijų kilometrų spinduliu. Dešimties kilometrų spinduliu bus įvesta griežta kontrolė.
„Žmonės turi suprasti, kad nesilaikant saugos reikalavimų jiems gali reikėti atlyginti tiek kiaulių naikinimo, dezinfekavimo, tiek įvairių tarnybų patirtas išlaidas. Sumos gali būti tūkstantinės. Apie tai, kad dėl sanitarinių reikalavimų nesilaikymo maro protrūkis gali įvykti šalia stambaus kiaulių ūkio ir dėl to gali tekti atlyginti dar didesnius nuostolius kiaulių augintojams, kalbėti net neverta. Tai būtų didžiulis finansinis smūgis neatsakingam augintojui“, – sakė A. Pocius.
Kai patvirtinama, kad ūkyje laikomos kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, aplink ligos protrūkio vietą nustatoma 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zona.
Apsaugos zonoje turi būti kuo skubiau surašomi visi kiaulių laikytojai ir kiaulių skaičius, iš kiekvienos kiaulės paimami mėginiai afrikinio kiaulių maro tyrimams. Taip pat gali būti priimamas sprendimas paskersti visas kiaules. Tačiau prieš skerdimą atlikus jų klinikinę apžiūrą, paėmus kraujo bei organų mėginius ir gavus neigiamus afrikinio kiaulių maro tyrimų rezultatus, leidžiama naudoti tokių kiaulių mėsą savo reikmėms.
Augintojai taip pat turėtų atsiminti, kad nuostoliai, patirti likviduojant ligos židinį, kompensuojami tik už registruotas kiaules.
Privalo pranešti
Kiaulių savininkai, įtariantys, kad jų gyvuliai serga, turi nedelsiant kreiptis į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus. Taip pat galima visą parą skambinti nemokamu telefonu 8 800 40 403.
Kol bus nustatyta ligos priežastis, sergančias kiaules būtina atskirti nuo sveikųjų.
Iki šiol nėra sukurta jokių afrikinio kiaulių maro gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės ne gydomos, o naikinamos. Siekiant užkirsti kelią virusui plisti deginamos ar užkasamos ne mažesnio nei 2 m gylio duobėse ne tik kiaulių gaišenos, bet ir menkavertis turtas, ūkyje laikyti pašarai.
Tvartai ir jų aplinka dezinfekuojami tris kartus. Nustačius, kad tvartų dezinfekcija nėra efektyvi, gali būti priimtas sprendimas naikinti ir juos. „Gali tekti medinius tvartus ar kitus menkaverčius statinius tiesiog sudeginti, jei nebus kitos išeities“, – sakė A. Pocius.
Sauga būtina
Kad taip neįvyktų, specialistai kiaulių augintojų, medžiotojų, gamtoje mėgstančių leisti laiką žmonių prašo laikytis keleto paprastų taisyklių.
Svarbiausia kiaulių nelaikyti lauke, nešerti nenuplikytais grūdais ir žole bei į tvartą nenešti gyvulinio maisto. Prie įėjimo į tvartą turi būti įrengti specialūs dezinfekciniai kilimėliai.
„Reikia maksimaliai riboti kiaulių kontaktą su išore. Jei žmonės lankėsi kažkur, ypač kitame kiaulių ūkyje, medžiojo, reikėtų grįžus itin kruopščiai nusiprausti, persirengti. Tik tuomet galima eiti į tvartą. Taip pat privalu nuolat naikinti graužikus ir kitus kenkėjus, kurie gali pernešti virusą“, – sakė A. Pocius.
Medžiotojams taikomų reikalavimų tikslas toks pat – nepaskleisti ligos užkrato. Todėl jų prašoma išdorotus šernus gabenti tik talpose, iš kurių neištekėtų jokie skysčiai. Taip pat dezinfekuoti dorojimo vietas, įrangą, o medžioklės laimikius pristatyti tyrimams dėl maro ir trichineliozės.
„Labai svarbu, kad apie saugumą galvotų ne tik medžiotojai ir augintojai, su kuriais dirbame ne pirmus metus. Norime perspėti ir laisvalaikio gamtoje mėgėjus. Jų prašome nemėtyti miške maisto atliekų, o šiukšles išversti tik į uždarus konteinerius“, – sakė A. Pocius.
Lukas PILECKAS
