Ugniagesiai žada netikėtus reidus (2)

Gaisrų rajone mažėja, bet atsipalaiduoti nevalia. Tokią žinią siunčia Jurbarko r. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Šiemet ugniagesiai daugiau dėmesio ketina skirti gaisrų prevencijai ir mokymams kaip nenuskęsti, bei tikrinti įstaigų pasirengimą ekstremaliems įvykiams.

Žvelgiant į praėjusius 2016- uosius, daugiausia degė pievų ir transporto priemonių – po 13 kartų. 12 kartų liepsnojo gyvenamieji pastatai, 11 – šiukšlių konteineriai, 9 ūkiniai ir kiti pagalbiniai pastatai, 2 kartus miškas, po kartą degė ražienos ir įmonių pastatai.

„Sudėtingiausias pernai gaisras neabejotinai kilo sausį, kai užsidegė „Scan statybos“ pastatas. Ten buvo daug medienos, kitų degių medžiagų. Gaisrą gesino net šešios mašinos. Nieko panašaus pernai daugiau nebuvo nutikę“, – sakė Jurbarko r. priešgaisrinės gelbė- jimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus.

Gaisrus sukelia girti

Pernai, kaip ir užpernai, liepsnose nežuvo nė vienas rajono gyventojas. Tačiau tarnybos viršininkas atviras – tokia nelaimė gali ištikti bet kada.

Analizuodamas dešimties metų gaisrus T. Statkus tikina, kad pagrindinė žūčių priežastis – alkoholis. Iš 21 žuvusiojo liepsnose net 17 buvo girti. Vienuolika gaisrų neblaivūs asmenys sukėlė rūkydami lovoje. Likę aštuoni, išskyrus vieną padegimą, kilo dėl netvarkingų krosnių, kaminų ar prastos elektros instaliacijos.

„Viena skaudžiausių nelaimių įvyko 2006-aisiais, kai Smalininkuose nuo be priežiūros paliktos viryklės užsidegė namas. Tuomet žuvo vos trejų metų vaikas ir 41-erių jo motina. Moteris buvo neblaivi, jai nustatytas net 3,42 promilių girtumas. Panašus girtumas nustatytas ir 2013-aisiais Vencloviškiuose žuvusiam vyrui. Įtariama, kad 43-ejų šeimininkas galimai padegė savo namus ir ugnyje žuvo pats“, – sakė T. Statkus.

Pasak ugniagesio, daugiausia tragiškų gaisrų kyla penktadieniais ir šeštadieniais. Šios dienos maždaug dvigubai ar net labiau pavojingesnės nei likusios. Nors T. Statkus nesiima vertinti, kodėl būtent savaitės pabaigoje būna daugiau žūčių, tikėtina, kad tai susiję su alkoholio vartojimu.

Ugniagesiai išskiria ir pavojingiausias paros valandas – nuo 22 iki 6 val. Tuomet kilo dešimt iš devyniolikos lemtingų gaisrų. Keturi gaisrai kilo nuo 6 iki 12 val., du nuo 12 iki 18 val. ir trys nuo 18 iki 22 val.

Ugnis daugiausia pasiglemžė pagyvenusių žmonių gyvybių. Vidutinis gaisruose žuvusių vyrų amžius – 55-eri (vyriausias 82-ejų, jauniausias – trejų). Vidutinis žuvusių moterų amžius – 57-eri (vyriausia 72-ejų, jauniausia – 41-erių).

Nors dešimties metų statistika paženklinta mirtimis, bendros tendencijos džiugina – pernai ir užpernai rajone kilusiuose gaisruose nežuvo nė vienas žmogus. 2014-aisiais ir 2012-aisiais žuvo po vieną, 2013 m. – du, 2011 m. – nė vieno. Išsiskyrė 2010-ieji, kai ugnis pasiglemžė net aštuonias gyvybes.

„Manau, kad tai susiję su prevencija. Mūsų pareigūnai kartu su savivaldybės atstovais sudarė rizikos šeimų sąrašą, vyko pas jas. Tokių šeimų yra per šimtą. Taip pat lankėmės seniūnijose. Visur aiškinome, kaip elgtis saugiai, tikrinome krosnis, dūmtraukius, elektros instaliacijas. Savivaldybė pagal galimybes nupirko dūmų detektorių, kuriuos dovanojome probleminėms šeimoms“, – sakė T. Statkus.

Tačiau ne visus gyventojus ugniagesių apsilankymai džiugina. Kai kurie atvirai demonstruoja nepasitenkinimą gavę gyvybę saugančią dovaną. „Tie, kurie rūko kambariuose, labai pyksta. Žinoma, kai tik užtraukia dūmą, detektorius ima pypsėti. Tačiau jie nesupranta, kad problema ne rūkymas. Bėda, kad tokiuose namuose randame netvarkingas krosnis, kaminus, elektros instaliacija sena. Kilus gaisrui, kuris labai tikėtinas, dūmų detektorius galėtų išsaugoti gyvybę“, – tikino viršininkas.

Nepaisant to, kad dalis žmonių nepatenkinti, ugniagesių darbas duoda aiškių rezultatų – gaisrų mažėja. 2014 m. tarnybai teko gesinti 124 gaisrus, 2015 m. – 114, o pernai – 62.

„Stebina, kad vis dar kyla gaisrų dėl nevalytų kaminų, padeginėjami šiukšlių konteineriai. Šitų skaičius nemažėja, visada yra stabilus. Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui, tokius pažeidėjus baudžiame. Jei pirmą kartą bauda nėra labai didelė, antrą kartą nusižengę piliečiai susimoka ir po pusšimtį eurų. Išvalyti kaminą kainuoja tikrai pigiau“, – sakė T. Statkus.

Gelbėja daugiau

Pernai gaisrų mažėjo, tačiau padaugėjo gelbėjimo darbų. 2014-aisiais gelbėtojai į iškvietimus vyko 89 kartus, 2015-aisiais – 110, 2016-asiais – 116 kartų. „Tai, kad daugėja gelbėjimo darbų, mus džiugina. Skaičiai reiškia, kad žmonės į mus dažniau kreipiasi pagalbos, ir kreipiasi ne dėl gaisrų, o dėl kažkokių kitokių problemų. Su šiais rodikliais artėjame prie Vakarų šalių, kur būtent gelbėjimo darbai, o ne gaisrai sudaro didžiąją dalį ugniagesių užduočių“, – sakė T. Statkus.

Pernai pareigūnai daugiausia pagelbėjo žmonėms buityje, teikė techninę pagalbą, padėjo specialiosioms tarnyboms ir šalino avarijų pasekmes, devynis kartus gelbėjo skęstančiuosius ir traukė skenduolius, aštuonis – budėjo prie rastų sprogmenų, atliko kitus gelbėjimo darbus.

Mokys elgtis prie vandens

Ugniagesiai prevencinės veiklos neapleis, tačiau orientuosis į kitokį švietimą. Didžiausias dėmesys šiais metais bus skiriamas elgesiui prie vandens ir jame. Vien pernai vanduo pražudė keturis neatsargius žmones. Per praėjusį dešimtmetį kasmet nuskendo nuo vieno iki septynių žmonių. Tragiškiausi buvo 2011-ieji, tada nuskendo septyni, o dar vieną nelaimėlį pavyko išgelbėti.

Išgelbėtam vyrui labai pasisekė. Neblaivus nelaimėlis greičiausiai naktį užsnūdo valtyje ir iš jos iškrito. Atgal įsiropšti nepajėgusio vyro gyvybę išsaugojo tai, kad jis buvo su gelbėjimosi liemene.

„Pernai stengėmės daug dirbti mokyklose su vaikais. Siūlėme, kad mokyklos mus pasikviestų, jei buvo galimybė, vandens telkinys, net realiai demonstravome, kaip reikia saugiai elgtis, kaip padėti žmonėms. Didžiausią dėmesį skiriame ir artimiausiu metu skirsime būtent vaikams ir paaugliams“, – tikino T. Statkus.

Tačiau dėmesys saugumui prie vandens nereiškia, kad gaisrai bus užmiršti. Šiemet ugniagesiai rengs neplanuotus patikrinimus mokyklose ir kitose įstaigose.

„Viskas atrodys labai realiai. Atvyksime ir paprašysime, kad paskelbtų gaisro pavojų. Tuomet bus analizuojama, kaip personalas susitvarko, kokias klaidas daro, ar apskritai yra pajėgus saugiai palikti pastatą ir vykdyti kitas numatytas užduotis“, – sakė T. Statkus.

Nors ugniagesiai neplanuoja iškart bausti nesugebėsiančių garantuoti saugumo, nereikėtų pamiršti, kad baudos už pareigų neatlikimą numatytos. 

Laukia įrangos

Ugniagesiai turi ir kitokių naujienų. Tarnyba pareigūnams palengvėjo persikėlus iš miesto centro į daug didesnes patalpas Užtvankos g., Dainių k. (Jurbarkų sen.). „Prabėgus keliems mėnesiams po įsikūrimo galiu pasakyti, kad čia mums tikrai patogiau ir lengviau. Turime pakankamai vietos technikai. Dabar beliko sulaukti automobilinių kopėčių, ir turėsime visą reikalingą autoparką. Tikiuosi, kad tai bus šiemet“, – sakė T. Statkus.

Šiemet ugniagesiams šiek tiek didės algos. Tikimasi, kad neliks tuščios dabar laisvos keturios darbo vietos. „Kviečiame visus, kurie norėtų tapti ugniagesiais, drąsiai kreiptis. Jei žmogus atitiks reikalavimus ir baigs mokymus, mielai priimsime į darbą“, – tvirtino T. Statkus.

Lukas PILECKAS