Nuo gruodžio pradžios spauda, laiškai ir siuntos gyventojų namus pasiekia kitaip nei buvo įprasta. Didžiojoje rajono dalyje nebeliko stacionarių paštų – pradėjo dirbti mobilūs laiškininkai. Tokios naujovės tapo iššūkiu ne tik pašto klientams, bet ir patiems laiškininkams.
Permainoms reikia laiko
Pertvarka palietė Eržvilko, Juodaičių, Girdžių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Šimkaičių, Vadžgirio, Viešvilės, Žindaičių, Armeniškių, Klausučių, Kartupių, Lybiškių, Stakių ir Volungiškės paštus. Šiose vietovėse pašto skyrių nebeliko, o gyventojus namuose dabar lanko penkiolika mobilių laiškininkų.
Kaip anksčiau dirba keturi pašto skyriai – Jurbarko, Smalininkų, Veliuonos ir Jurbarkų. Nors šie skyriai dirbs kaip dirbę, statistika rodo, kad ir juose 70 proc. visų pašto paslaugų suteikia į klientų namus atvykę laiškininkai.
Pirmiausia su pašto pertvarka susidūrė Girdžių gyventojai. Šiame krašte mobilūs laiškininkai pradėjo dirbti metų pradžioje. Dėl uždaromo pašto skyriaus itin priešiškai reagavę žmonės vėliau apsiprato, kad kartu su laiškininke į jų namus atkeliauja ir visos pašto paslaugos. Nepaisant Girdžių patirties, žinią apie kitus uždaromus skyrius žmonės priėmė su nuoskauda.
Mobilųjį laiškininką gyventojai nemokamai išsikviesti į namus gali prireikus išsiųsti laišką ar siuntinį, registruoti siuntą. Mobilusis laiškininkas užsakys leidinių prenumeratą, priims mokesčius, išmokės įvairias socialines išmokas ir pensijas.
Norint išsikviesti mobilų laiškininką, reikia skambinti bendruoju Lietuvos pašto informacijos numeriu 8 700 55 400 arba rašyti el. paštu info@post.lt ir operatorius užregistruos iškvietimą. Laiškininko iškvietimas nieko nekainuoja. Prieš atvykdamas laiškininkas klientui paskambins ir susitars, kad planuojamu laiku šis butų namuose.
Keičiasi darbo pobūdis
Prie naujos tvarkos pratintis tenka ir klientams, ir patiems laiškininkams. Iššūkiu tapo pasikeitusios naujos aptarnaujamos teritorijos ir tai, kad permainos sutapo su kalėdiniu laikotarpiu. Būtent per didžiąsias metų šventes darbo krūvis gerokai padidėja.
„Pekla prasideda anksti ryte ir baigiasi kai užsidaro paštas“, – pusiau juokaudamas, pusiau rimtai apie laiškininkų kasdienybę kalba Jurbarko r. pašto viršininkas Romas Paulikas.
Pasak jo, paštas – sudėtinga struktūra, kur kiekvienam laiškui ir siuntai reikia skirti laiko. Privalomos procedūros atliekamos nepriklausomai ar tai iš Kinijos atkeliavęs centus kainuojantis mažmožis, ar didelės vertės siunta. „Kas nėra susidūrę su paštu iš arti, dažnai ir neįsivaizduoja, kad kiekvienas siuntinys yra pačiupinėjamas, duomenys suvedami į sistemą, registruojama skirtinguose etapuose. Tai tikrai labai sudėtingas ir didelis mechanizmas. Daug darbo reikia įdėti, kad jis veiktų darniai“, – tikino R. Paulikas.
Paklaustas, koks iššūkis didžiausias, vadovas svarsto, kad užgriuvus pokyčiams darbuotojams sunkiausia įveikti patiems save. Kaip pavyzdį R. Paulikas pasakoja apie gruodžio pradžioje gautus naujus automobilius „Dacia Sandero“. Dauguma laiškininkų – vyresnio amžiaus žmonės, kurie iki šiol važinėjo nuosavais ir ne pirmos jaunystės automobiliais. Todėl į visiškai naujas mašinas sėdo jaudindamiesi.
Mobilaus laiškininko darbo specifika dar taip pat neįprasta. Paštininkams tenka vežiotis visą įrangą ir vietoje teikti paslaugas. Nors darbuotojai apmokyti, tačiau reikia praktikos.
Prašo kantrybės
R. Paulikas tikina, kad nemenkas iššūkis yra būtinybė atrasti ryšį su klientais. „Aš visų labai prašau kantrybės. Ypač dabar, kai pradėjo dirbti mobilūs laiškininkai ir teritoriją, kurią anksčiau aptarnaudavo du žmonės, aptarnauja vienas. Todėl siuntos ar laikraštis visų iš pat ryto nepasieks, paštininkas vienu metu keliose vietose atsidurti negali“, – sakė R. Paulikas.
Viršininkas prašo palaukti, kol laiškininkai įsidirbs ir pažins jiems naujas teritorijas. Tai darbuotojams kol kas kelia nepatogumų, gaišina laiką ir lėtina darbą. „Apylinkėse, kurias paštininkai pažįsta, problemų beveik nekyla. Žino kur kas gyvena, kur reikia nunešti siuntą, net jei užrašytas ir kitoks adresas. Naujose teritorijose vis dar reikia įsidirbti. Būna, kad veža laišką, o ant jo parašytas tik kaimo pavadinimas ir vardas su pavarde. Tokiu metų laiku tamsu jau ketvirtą valandą popiet. Kol tamsoje suranda kur laišką pristatyti – užima daug laiko“, – sakė vadovas.
Valandą ar porą siuntų pristatymas gali vėluoti ir dėl sunkiai privažiuojamų vietų. Ypač – rytiniame rajono pakraštyje: Dubysos slėniai vaizdingi, bet kai kur keliai sunkiai įveikiami.
„Kartais nusileisti ir užkilti kalvų keliukais be gero visureigio neįmanoma. Arba pasitaiko atvejų, kad kelias buvo geras, bet pravažiavo traktorius ar miškavežis ir tenka stoti. Ką tuomet daro laiškininkas? Ogi eina pėsčiomis. Nueina, nuneša, bet laiko sugaišta daugiau nei buvo planuota“, – tikino R. Paulikas.
Problema – šunys
Pasak R. Pauliko, priskyrus naujas teritorijas laiškininkams tenka ne tik ilgiau ieškoti adresatų, bet ir susidurti su pavojais. Senosiose apylinkėse paštininkai ir adresus žinojo, ir visus šunis pažinojo. Dabar palaidi šunys ne tik trukdo dirbti, bet kelia pavojų.
„Kol kas laiškininkai nėra nukentėję, bet suktis iš nemalonių situacijų tenka. Todėl prašome gyventojų pašto dėžutes nuo namų iškelti prie vartelių. Tuomet mums nereikės eiti į teritoriją, kurioje šeimininkauja šunys“, – sakė R. Paulikas.
Kad nesusipratimų būtų mažiau, paštininkai gyventojams dalija lipdukus. Vienuose – įspėjimai apie šunis, kituose galima užrašyti savo adresą.
Šie lipdukai yra atsparūs darganoms, todėl gali būti klijuojami paštininkams matomose vietose. Pasiimti nemokamų lipdukų galima ir „Šviesos“ redakcijoje.
Dirba „nuodėmklausiais“
Kasdieniai iššūkiai lemia ir laiškininkams būtinas savybes. Pasak R. Pauliko, pirmiausia – gebėjimas greitai orientuotis, komunikabilumas ir gera fizinė forma. „Būtina strateguoti darbą, kitaip arba nespėsi laiku, arba apskritai dalies užduočių neįvykdysi. Paštininkas privalo taip susidėlioti maršrutą, kad jį įveiktų kuo greičiau ir lengviau. O ir ištvermę ne šiaip sau paminėjau. Mieste dirbantiems laiškininkams tenka kasdien po daug kartų užlipti į penktą aukštą. Turėjome atvejų, kai žmonės pabandė ir atsisakė dirbti“, – pasakojo R. Paulikas.
Nueiti nemenkus atstumus tenka ir kaimuose dirbantiems laiškininkams. Pasitaiko nepravažiuojamų kelių, reikia palikti automobilį ir kulniuoti puskilometrį ar daugiau pėsčiomis.
„Vienodai svarbu ir gebėjimas bendrauti, ir nuo per ilgo bendravimo išsisukti. Žmonės laukia ne tik siuntų, bet ir pačių paštininkų, su kuriais nori pasikalbėti. Mūsų užduotis – išlaikyti aukso vidurį – pabendrauti, bet ilgai neužtrukti. Tai ne visada paprasta, nes klientai kartais nori visą gyvenimą išpasakoti ir dar apie kaimynus išgirsti“, – pasakojo R. Paulikas.
Siuntų daugėja
Kalbėdamas apie naujus iššūkius vadovas mato daugiau šviesių nei tamsių spalvų. Svarbiausia, kad net sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, laiškininkų paslaugų reikia vis daugiau.
R. Paulikas ne vienerius metus kruopščiai veda statistiką. Todėl matyti, kad korespondencijos srautai auga – nesudėtinga. Kas mėnesį Jurbarko laiškininkai išnešioja nuo vienuolikos iki beveik penkiolikos tūkstančių įvairiausių siuntų – iki pusės tūkstančio siuntų kasdien.
„Dar dalį korespondencijos gyventojai atsiima paštomate. Kiek tiksliai – negaliu pasakyti, tačiau ten taip pat bus dideli skaičiai“, – mano R. Paulikas.
Lukas PILECKAS
Reklama: siuntas į Italiją.
