„Sugrįžimas pas knygų tamsos valdovę“ – trečius metus iš eilės Vadžgiryje šitaip vadinama Helovino šventė.
Skaitytojus bibliotekoje pasitiko gergždžiantys ir spengiantys garsai. Knygų tamsos valdovė tarp voratinklių, šikšnosparnių bei moliūgų pasveikino visus ir sumaišė „Drakulos“ skrandžio sulčių.
Tuomet prasidėjo ištikimiausių knygų mylėtojų bei skaitytojų nakties krikštas. Tamsos valdovei talkino mirusi nuotaka Rugilė. Visi, kurie tik norėjo, nuo mažiausio iki didžiausio, buvo pakrikštyti. Atsiklaupę turėjo pasakyti priesaiką tamsos valdovei, kad skaitys knygas ir iki pat gilios žilos senatvės neapleis skaitymo, perduos šį įprotį savo vaikams ir anūkams.
Po krikšto žvakių šviesoje buvo skaitomos Haufo pasakos. Vyko dvikovos – kas perskaitys baisiau ir su kraupiausia intonacija.
Paskui Helovino šventės dalyviai susiskirstę į dvi komandas lenktyniavo, kas gražiau ir greičiau susuks mumiją iš tualetinio popieriaus! Nugalėjo didžiųjų vaiduoklių komanda, bet mažieji taip pat gavo paguodos prizą.
Renginio pabaigoje, tradiciškai kaip ir kiekvienais metais, visi gėrė „pelių kraują“ – kad akys geriau matytų raideles ir atmintis geresnė būtų. Išrinkome pačią pačiausią, pačią baisiausią kaukę! Sunku buvo, nes visų kostiumai buvo baisūs. Bet išrinktos trys pačiausios, tai – Mato Balčiaus, Aistės Kasiliauskaitės bei Vakarės Bartkutės kaukės.
Po to visi helovinininkai žiūrėjo animacinį filmuką „Šrekas. Helovinas“, o pažiūrėję atsiveikino su knygų tamsos valdove, kuri pradingo tamsos labirintuose pažadėjusi kitąmet vėl apsilankyti.
Bibliotekininkė Erika Žievienė
