Kalbos apie išglebusį jaunimą, paliegusius vaikus nėra tik kalbos. Vaikų ir jaunimo fizinės sveikatos prastėjimą rodo kasmet atliekamas mokinių profilaktinis sveikatos patikrinimas. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Roberta Armanavičiūtė, analizavusi Jurbarko r. mokinių sveikatos patikros 2015 m. rezultatus, konstatavo, kad tik 40 proc. vaikų yra sveiki. Taip pat pabrėžė, kad vaikų sveikatinimui didelę įtaką turi tėvai.
Kariesas prastina statistiką
Nustatytos formos sveikatos pažymėjimą mokyklai turi pateikti visi mokiniai kasmet iki rugsėjo 15 d. Gydytojai patikrina vaiko kraujospūdį, klausą, regą, nurodo kaulų ir raumenų, kvėpavimo, nervų sistemų sutrikimus, pažymi mokinio fizinį pasirengimą ir priskiria vienai iš trijų fizinio ugdymo grupei.
Nuo 2013 m. profilaktiniame sveikatos tikrinime dalyvauja ir gydytojas odontologas, pažymintis mokinio dantų būklę. Tai, galima sakyti, suprastino statistiką, nes apie 30 proc. mokyklinio amžiaus vaikų jau turi kariesą.
„Iš 2015 m. profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių vaikų 39,8 proc. neturėjo jokių sveikatos sutrikimų. Vaikai, turintys kariesą, priskiriami prie turinčiųjų sveikatos sutikimų, o kariesą turi 29 proc. mokinių. Jei ne kariesas, sveikatos sutrikimų turėtų tik 30,4 proc. mokinių. Nepasitikrinusių buvo 0,8 proc., t. y. 28 mokiniai“, – analizavo Jurbarko r. visuomenės sveikatos biuro specialistė R. Armanavičiūtė.
Deja, kariesas irgi liga, ir patys odontologai inicijavo profilaktinę vaikų dantų patikrą. Tačiau bendroje sveikatos sutrikimų analizėje kariesas neišskirtas kaip atskira liga, o priskirtas virškinimo sistemos sutikimams ir sudaro didžiausią dalį – 24 proc. iš 29.
„Ėduonimi sirgo 2170 rajono mokyklų mokinių. Daugiausia ėduonies atvejų užfiksuota pirmoje ir antroje klasėse (po 276 mokinius), mažiausiai – 11 ir 12 klasėse. Ėduonis atsiranda dėl netinkamos burnos higienos namuose, dantų nepriežiūros bei nesilankymo pas burnos priežiūros “, – sako R. Armanavičiūtė.
Viskas susiję
Net 10,6 proc. mokinių nustatyti skeleto-raumenų sistemos sutrikimai – tai viena dažniausių jaunų žmonių sveikatos problemų, antra po karieso. Pagrindiniai sutrikimai – skoliozė, arba stuburo iškrypimas, netaisyklinga laikysena bei plokščiapėdystė. „Šiuos sutrikimus lemia spartus vaikų augimas tam tikrais periodais, netaisyklinga laikysena, nepritaikyti mokinio ūgiui suolai, mažas fizinis aktyvumas, sunkios kuprinės ir netaisyklingas jų nešiojimas“, – vardija R. Armanavičiūtė.
Daugiausia vaikų su iškrypusiais stuburais vyresnėse – 8-10 klasėse, ir visuomenės sveikatos specialistė mano, kad įtakos gali turėti ir tai, kad vaikai klasėse dažniausiai turi nuolatines vietas ir sėdi vienodai pakrypę ar pasisukę.
Vaikų su regos sutrikimais, daugiausia trumparegių, mokyklose net 8 proc. Regos sutrikimus lemia per didelis akims tenkantis krūvis, bet mokykla čia, vargu, ar kalčiausia. Ilgas televizoriaus žiūrėjimas, darbas kompiuteriu, kurį kažin ar visada galima pavadinti darbu, o kur dar mobilieji telefonai, akivaizdžiai kenkiantys ir vaikų laikysenai, ne tik akims.
Specialistė pastebi tendenciją, kad vyresnėse klasėse regos sutrikimai nustatomi dažniau, ir tai gali patvirtinti prielaidą, kad išmaniųjų technologijų poveikis pasireiškia ne iš karto. Akys vargsta nuo netinkamo apšvietimo, taip pat ir dėl vitaminų trūkumo, o tai jau priklauso nuo to, ką vaikai valgo. Taigi viskas susiję.
Problemos dėl svorio
Antsvorio problemos prasideda jau vaikystėje. Dažniausios endokrininės sistemos ligos, 2015 m. nustatytos mokiniams – nutukimas ir padidėjęs svoris. Tik nežinia, ar problemą jaučia ir vaikai bei jų tėvai, ar tik gydytojai.
„Endokrininės sistemos sutrikimų turi 274 vaikai: 123 – padidėjusį svorį, 54 yra nutukę, o 42 – priešingai, turi nepakankamo svorio problemų. 45 mokiniai turi padidėjusią skydliaukę, arba strumą, o 5 serga cukriniu diabetu“, – vardija mokinių sergamumo analizę atlikusi specialistė.
Bronchine astma sirgo 117 mokinių, dar 122 – kitokiomis kvėpavimo takų ligomis. Klausos sutrikimai nustatyti 3 mokiniams.
Nervų sistemos sutrikimai, pasak R. Armanavičiūtės, turi tendenciją tai mažėti, tai didėti. Vaikams šiuos sutrikimus, kaip ir suaugusiesiems, nulemia įtampa, didelis darbo krūvis, netaisyklingas darbo ir poilsio režimas. Nervų sistemos sutrikimai nustayti 151 mokiniui.
Iš viso 2015 m. buvo patikrinta 3368 mokinių sveikata.
Judėjimo galia
Judėjimas – ne panacėja, bet, pasak visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės, vaikų sveikatinimui, kaip ir suaugusiųjų, jis labai galingas padėjėjas.
Vaikų augimas ir vystymasis priklauso nuo kasdienės fizinės veiklos. Per mažas fizinis aktyvumas gresia antsvoriu ir nutukimu. Judėjimas gerina nuotaiką, mažina įtampą. Dauguma vaikų mėgsta judriuosius žaidimus ir bet kokį judėjimą, tačiau augant vaikų fizinis aktyvumas mažėja. Vyresnių klasių mokiniai dažniau atleidžiami ir nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos būklės.
Vis dėlto dauguma mokinių – 96 proc. praėjusiais mokslo metais buvo priskirti pagrindinei fizinio aktyvumo grupei. Parengiamoji fizinio aktyvumo grupė nustatyta 29 vaikams, specialioji – 62 vaikams. Atleistų nuo kūno kultūros pamokų buvo 71 (2,1 proc.). Atleistų daugiau vyresnėse klasėse.
Visuomenės sveikatos specialistės R. Armanavičiūtės manymu, net tėvai kartais pritaria vaikams, kad jie neitų į kūno kultūros pamokas. „Tėvai padaro vaikams meškos paslaugą – gal ne lepindami, bet nenorėdami vaikų apkrauti kūno kultūros pamoka. Vaikai suranda daug priežasčių, kodėl neiti, o tėvai pritaria, nors turėtų išaiškinti tų pamokų naudą“, – sakė specialistė.
Kasdienis judėjimas daug ką reiškia, o neretai vaizdas toks: oras puikus, o žaidimų aikštelės tuščios. Į mokyklą nuvežti ir parvežti – galimybių judėti dar sumažėja. Iš didelės meilės, dėl didesnių galimybių, o neretai ir todėl, kad patiems tėveliams taip patogiau.
R. Armanavičiūtės patarimas tėvams toks: aktyviai kartu su vaikais leisti laisvalaikį, savo pavyzdžiu parodyti, kad fizinis aktyvumas yra svarbus. „Būna ir taip, kad pats tėtis sėdi prie televizoriaus ar kompiuterio, o vaikus liepia eiti į kiemą, judėti. Bet judėjimas – ypač geras poilsis ir suaugusiesiems, dirbantiems protinį darbą, o jei tėveliai dirba fizinį darbą ir pavargsta, vis tiek turėtų išeiti su vaikais į lauką – tegul pasėdi ant suolelio, o vaikas pabėgios“, – sakė Visuomenės sveikatos biuro specialistė.
Aktyviam ir sveikam laisvalaikiui gamtoje visais metų laikais, ne tik pavasarį, daugybė galimybių. Kad tik noro būtų.
Danutė Karopčikienė
