Po trejų metų į Jurbarką sugrįžusi Jolanta KAČERAUSKIENĖ savo gimtajame mieste nepasiklydo: miesto stadionas, savivaldybė ir visa kita tebestovi, kur buvę. Bet ir pokyčių, pasak moters, nematyti ir jais nesidžiaugti negali. Kad ir elektriniai autobusai. Jolanta nusipirko metinį bilietą ir važinėja miesto autobusu į darbą. Patogu, pigu, ekologiška. Ir netgi komfortabilu, išlipus iš automobilio, be kurio Amerikoje šeima su trim vaikais neišsiverstų.
Čia mano vieta
Po trejų metų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose Jolanta Kačerauskienė sugrįžo ir į savo ankstesnes – Jurbarko sporto centro direktorės pareigas.
„Ir nepasiklydau, ir jaučiuosi gerai, – sakė ji. – Nebuvau visiškai atitrūkusi nuo Jurbarko ir nuo sporto centro. Sekiau savivaldybės internetinį puslapį ir feisbuką, žiūrėjau komitetų ir tarybos posėdžių transliacijas (tokia naujiena!), žinojau sporto centro visas veiklas ir džiaugiausi tuo, kas vyksta. Džiaugiuosi sugrįžusi. Neabejoju, kad mano vieta čia, Lietuvoje, o dabar – Jurbarke.“
Tai antrasis Jolantos sugrįžimas. Po studijų Lietuvos sporto universitete, 2001 m. ji išvyko gyventi ir dirbti į Šiaulius, ten sutiko savo vyrą ir 2005 m. persikėlė į Jonavą, o 2017-aisiais šeima įsikūrė Jurbarke.
Įšvykimai susiję su Jolantos vyro, kuris yra karškis, darbu.
„Ne viską žinau, ką jis daro, bet žinau, kad dirba kariuomenėj, – šypsosi moteris. – Mano vyras Valdas yra Lietuvos kariuomenės puskarininkių korpuso atstovas, prieš trejus metus jis buvo paskirtas tarnauti Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone gynybos atašė JAV ir
Kanadai pavaduotoju. Aš ir trys mūsų vaikai važiavome kartu. O grįžau kol kas viena, kadangi vyrui pratęsė tarnybą iki rugpjūčio, o vaikai liko pabaigti mokslus.“
Visus straipsnius skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą.
Na ir vaikus išsiauklėję!? Oficialioje rezidencijoje jie stovi suplyšusiom kelnėm ir rankos kišenėse!..