Vasara – atostogų metas, tačiau ilsėtis gali tik tie, kurie turi darbą, o šimtai rajono gyventojų apie tai net negalvoja, nes pirmiausia ieško kur įsidarbinti. Naujausi Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad liepos 1 d. šalyje buvo registruota 153,4 tūkst. bedarbių – tai 600 mažiau nei prieš mėnesį ir 1,4 tūkst. mažiau nei prieš metus. Registruotas nedarbas šalyje per pirmą vasaros mėnesį nepakito ir jo pabaigoje siekė 8,4 proc. Bedarbių statistika Jurbarke didelio džiaugsmo neteikia.
Viršija šalies vidurkį
Jurbarko r. savivaldybėje situacija išlieka sudėtingesnė nei šalies vidurkis. Pasak Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (Klaipėdos KAD) Jurbarko skyriaus vedėjos Ritos Kliukienės, liepos 1 d. duomenimis, nedarbo lygis Jurbarko r. savivaldybėje siekė 9 proc. skaičiuojant nuo visų darbingo amžiaus gyventojų. „Kalbant konkrečiais skaičiais, birželio pabaigoje rajone buvo registruoti 1435 bedarbiai, o iš viso darbo ieškojo 2323 asmenys. Vien birželio mėnesį darbo ieškančiųjų gretos pasipildė daugiau nei dviem šimtais bedarbių ar ieškančių darbo“,– teigia R. Kliukienė.
„Vidutinis bedarbis“
Didžiąją dalį bedarbių Jurbarko rajone sudaro moterys – jų registruota 739. Vyrų – šiek tiek mažiau – 696. Pagal amžių labiausiai išsiskiria vyresni nei 50 metų asmenys – jų yra net 598, o tai reiškia, kad daugiau nei keturi iš dešimties darbo netekusių žmonių priklauso vyresnio amžiaus grupei. Kiek ma- žesnę, bet taip pat reikšmingą dalį, sudaro 30–49 metų asmenys – jų 506. Darbo neturinčio jaunimo nuo 16 iki 29 metų sąrašai taip pat netrumpi – 331, tai yra beveik kas ketvirtas.
Didelė dalis, net 739 bedarbiai, gyvena kaimiškose vietovėse, kur susiduriama su mažesniu darbo pasiūlos pasirinkimu ir sudėtingesniu susisiekimu su potencialiomis darbo vietomis. 261 asmuo laikomas ilgalaikiu bedarbiu, tai reiškia, kad jie be darbo jau daugiau nei metus. 74 bedarbiai registruoti Jurbarko skyriuje turi negalią.
„Beveik pusšimtis bedarbių – 466, neturi jokios profesinės kvalifikacijos. Tai reiškia, kad beveik trečdalis visų darbo ieškančių asmenų susiduria su ribotomis galimybėmis įsidarbinti dėl nepakankamų žinių ar įgūdžių. Tokie žmonės dažnai negali pretenduoti į nuolatines darbo vietas arba yra priversti rinktis atsitiktinius, terminuotus darbus, kurie neužtikrina finansinio stabilumo“, – tvirtina R. Kliukienė.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje „Šviesa” Nr. 56 arba prenumeruokite el. versiją
tik norintiems pavergauti už minimumą