Vilniaus dailės akademija (VDA) kreipėsi į savivaldybę, ieškodama galimybės strateginei partnerystei. Šis bendradarbiavimas bus patvirtintas sutartimi, kurios tikslas – užbaigti Panemunės pilies rytinio korpuso fasado restauravimą. Prisidėdama prie šio kultūros paveldo objekto išsaugojimo, savivaldybė įsipareigoja iš šių metų rajono biudžeto skirti 50 000 eurų.
Istorinis finišas – ranka pasiekiamas
Pristatydamas VDA kreipimąsi savivaldybės tarybos komitetuose, Panemunės pilies direktoriaus Marius Daraškevičius tikino, kad dešimtmečius trunkantis pilies restauracijos procesas pasiekė lemiamą ribą. „Puikiai mums visiems žinoma Panemunės pilis, restauruojama jau keletą dešimtmečių, o skaičiuojant ankstesnius darbus – galbūt ir visą šimtą metų. Šiandien mes pagaliau dirbame prie paskutinio rytinio korpuso. Tai paskutinis objektas, atgaunantis savo veidą visame didžiuliame projekte“, – sakė direktorius.
Nors, pasak M. Daraškevičiaus, pilies viduje darbai pasistūmėjo į priekį – įrengtas geoterminis šildymas, elektra ir vėdinimas – išorės darbai įstrigo dėl lėšų stygiaus. Šiemet Kultūros paveldo departamentas paramos neskyrė, todėl rytinio korpuso fasadai, atsukti į kiemą bei šiaurinę pusę, liko netvarkomi.
„Nesuformavus angų, negalime užsakinėti ir įstatyti langų, o tai reiškia, kad ir viduje darbai negali tęstis. Tai didžioji mūsų šių metų netektis“, – sako M. Daraškevičius.
Trūksta lėšų
Panemunės pilies restauracija finansuojama iš kelių šaltinių. VDA pilies vidui įrengti jau paėmė 750 tūkst. eurų ILTE paskolą bei skyrė 157 tūkst. eurų nuosavų lėšų. Visgi fasado darbams, kurių bendra vertė siekia 631 tūkst. eurų, reikia papildomo finansavimo.
Akademija numato 2026–2028 m. investuoti 330 tūkst. eurų savo lėšų, o iš valstybės programų tikimasi gauti 250 tūkst. eurų. Tačiau kritinis taškas pasiektas dabar. „Kad darbai nesustotų, mums šiemet trūksta 50 tūkst. eurų biudžeto. Tai leistų tęsti visus suplanuotus procesus be prastovų“, – skaičiuoja pilies vadovas.
Nauda rajonui
Strateginė partnerystė su savivaldybe būtų ne tik finansinė parama, bet ir abipusiai naudingas susitarimas. Užbaigus rytinį korpusą, pilis galės pasiūlyti 50–55 nakvynės vietas, o tai išspręs seną problemą – galimybę priimti pilnus turistų autobusus.
M. Daraškevičius akcentuoja, kad pilis pirmiausia tarnauja vietos žmonėms: „Mums labai svarbu, kad čia dirbtų Jurbarko rajone gyvenantys žmonės. Baigus rytinį korpusą bus sukurta naujų darbo vietų. Tai ir kambarinės, ir aptarnaujantis personalas, ir bibliotekininkas, kuris dirbtų su pilies biblioteka. Mums tikrai neracionalu vežtis specialistus iš didžiųjų miestų, kai turime potencialą čia pat.“
Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje tarybos narė Rūta Misevičienė domėjosi, kaip žinia apie savivaldybės finansinį prisidėjimą pasieks visuomenę ir kaip bus užtikrintas partnerystės matomumas.
Atsakydamas Panemunės pilies direktorius M. Daraškevičius patikino, kad savivaldybės indėlis bus deramai įvertintas ir viešinamas. „Savivaldybė būtų ne tik įrašyta į strateginių partnerių garbės lentą, bet ir minima visoje oficialioje akademijos komunikacijoje – informaciniuose pranešimuose, leidiniuose bei interneto svetainėse, susijusiose su Rytinio korpuso restauravimo darbais“, – pabrėžė direktorius.
VDA taip pat įsipareigoja užtikrinti ir keletą kitų konkrečių naudų – Jurbarko rajono moksleiviai ir pedagogai pilį trejus metus galėtų lankyti nemokamai, o pilies erdvės būtų atviros savivaldybės reprezentaciniams renginiams.
Nuo ateities vizijų iki biudžeto
Savivaldybės tarybos nariai pritarė lėšų prisidėjimui prie Panemunės pilies restauravimo, tačiau kartu turėjo klausimų dėl projekto tęstinumo bei finansavimo šaltinių. Finansų, biudžeto bei rajono plėtros komiteto posėdyje politikai domėjosi ne tik šios dienos poreikiais, bet ir tolimesnėmis pilies gaivinimo perspektyvomis.
Vidmantui Juzėnui pasiteiravus apie šiaurinio pilies korpuso likimą – dalies, kuri daugeliui asocijuojasi su sovietmečiu vykdytomis statybomis, M. Daraškevičius paaiškino, kad šiuo metu šiaurinio korpuso rūsyje veikia svarbi pilies infrastruktūra: įrengtas hidroterminis šildymas bei vandens valymo įrenginiai. Nors pusė šių erdvių naudojama, likusi dalis kol kas yra užkonservuota.
„Kol nebaigėme dabartinio rytinio korpuso projekto, apie naujus etapus net nedrįstame svajoti. Šiaurinio korpuso tvarkymo projekto man matyti neteko, tad šiandien sunku pasakyti, kokia bus jo ateitis. Tačiau viena aišku – pilies erdvių poreikis yra milžiniškas. Studentai, turistai ir viešbučio svečiai labiausiai nori pamatyti sutvarkytą, vientisą pilį“, – teigė M. Daraškevičius.
Posėdyje iškeltas ir konkretus finansinis klausimas. Tarybos narys Petras Vainauskas domėjosi, iš kokių šaltinių savivaldybės biudžete būtų patskirta prašoma 50 tūkst. eurų suma. Meras Skirmantas Mockevičius patikino, kad lėšų bus ieškoma ne skolinantis, o atsakingai perskirstant biudžetą.
„Šį klausimą kėlė ir kiti komitetai. Mums svarbi tarybos nuomonė ir pritarimas šiai intencijai. Kai turėsime galutinį sprendimą, pasistengsime surasti reikiamą sumą per biudžeto perskirstymą. Galiu patikinti, kad tai tikrai nebus daroma iš skolintų lėšų“, – pabrėžė meras S. Mockevičius.
Už konstruktyvų bendradarbiavimą ir nuveiktus darbus pilies vadovui dėkoję politikai neslėpė, kad Panemunės pilies pabaigtuvės yra svarbus tikslas visam Jurbarko rajonui.
Apie Panemunės pilies rytinį korpusą
Panemunės pilies vadinamasis rytinis korpusas, tai yra senasis Eperješų pilies pagrindinis gyvenamasis rūmas. Vėliau jis tapo antrinės reikšmės, kai pagrindinės reprezentacinės patalpos įrengtos pietiniame korpuse. Jei iki šių dienų pietinis išliko geriausiai ir jame itin gausu autentikos, tai šis rytinis labiausiai nukentėjo, jame autentiškos belikusios tik pietinė, vakarinė ir rytinė išorinės sienos, o rytinė siena ir visas vidus neišliko.
Taip pat neišliko ir abu bokštai – pietrytinis apvalus, jis nugriuvo dar 17 amžiuje ir nebuvo atstatytas, o šiaurinis šešiakampis bokštas, kuriame buvo pilies koplyčia, išliko iki 20 amžiaus pradžios. Jį ketinama atstatyti.
Jei iš išorės rytinis korpusas atrodo nedidelis, tai yra iliuzinė apgaulė, nes pastatas labai gilus, viduje lubos itin aukštos, siekia 5 metrus. Rytiniame korpuse, arba senuosiuose Eperješų rūmuose, išlikę senosios renesansinės virtuvės fragmentai – dalis grindų – kurios restauruotos ir bus eksponuojamos. Taip pat viduje eksponuojamos mūro atodangos, rodančios buvusius praėjimus, duris.
Restauratoriams pritaikant pastatą naujai funkcijai pavyko išsaugoti esminį pastato 17-18 amžiaus suplanavimą, sumaniai integruojant naujus elementus (tualetai, liftas ir pan.), tai išties didelis laimėjimas.
Janina Sabataitienė
Panemunės pilies restauracijai Vilniaus dailės akademija 2026–2028 m. planuoja skirti 330 tūkst. eurų, dar 250 tūkst. tikimasi gauti iš valstybės. Iš Jurbarko rajono savivaldybės prašoma 50 tūkst. eurų pradėtų darbų tęstinumui užtikrinti.
rytinio korpuso restauracijos darbus.
R. Akutaičio nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
