Pagal lapkričio 1-ąją įsigaliosiančią naująją tvarką senieji buitiniai dujų balionai galės būti naudojami ne ilgiau nei 40 metų nuo jų pagaminimo datos. Taip pat dažnės privaloma patikra – ją reikės atlikti ne kas dešimt, o kas penkerius metus. Kadangi šalyje vis dar naudojama apie 400 tūkst. senų balionų, taip stengiamasi užtikrinti žmonių ir turto saugumą.
Patikra – centruose
Dujų balionų techninė patikra bus atliekama techninės patikros centruose, kurie priklauso ūkio subjektams, turintiems reikiamą infrastruktūrą ir teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) išduotus atestatus, suteikiančius teisę atlikti dujų balionų remonto ir bandymo darbus.
Įtvirtinti griežtesnę tvarką paskatino pastaruoju metu suskystintų naftos dujų balionų rinkoje susidariusi situacija. Energetikos ministerijos prašymu, 2017 m. paskutinį ketvirtį ir šių metų I ketvirtį VEI atliko kompleksinius ūkio subjektų, turinčių teisę išpilstyti suskystintas naftos dujas į balionus bei atlikti šių balionų remonto ir bandymo darbus, patikrinimą.
Patikros rezultatai parodė, kad kas ketvirtas užpildytas suskystintomis naftos dujomis balionas yra techniškai netvarkingas: nesuremontuotas, neišbandytas arba dujų baliono žymenys yra dingę ar neįskaitomi ir kt. trūkumai.
Ministerija tikisi, kad sugriežtinus senų dujų balionų periodines technines patikras ir sustiprinus suskystintų naftos dujų rinkos dalyvių veiklos kontrolę, bus užtikrinama tinkama balionų techninė sauga. Taip pat ši tvarka turėtų paskatinti dujų pardavėjus palaipsniui senus balionus keisti naujais, pagamintais pagal Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento reikalavimus.
Didelė grėsmė
Pasak Jurbarko r. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, netvarkingas dujų balionas yra rimta grėsmė tiek žmonių gyvybei, tiek turtui. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsiradęs dujų nuotėkis nuo menkiausios kibirkšties gali virsti sprogimu, kuris sugriauna namus ir pražudo žmones.
Tai, kad dujų balionas – ne žaislas, o rimtas pasekmes galintis sukelti įtaisas, rodo ir 2009-ųjų gegužę Jurbarke nutikusi tragedija. Tuomet kilo gaisras, ugnis persimetė į keletą ūkinių pastatų. Ugniagesių darbą stebėjo keletas žmonių, tarp jų – dvi paauglės. Šešiolikmetė su drauge stovėjo gaisrininkams už nugarų, maždaug trisdešimt metrų nuo degančio svirno.
Netikėtai sprogus dujų balionui, šešiolikmetė atsirėmė į savo draugės petį ir susmuko ant žemės. Skeveldra merginai pataikė į galvą, ir ji mirė.
„Tai vienintelis toks atvejis, kurį pamenu mūsų rajone. Tačiau jis rodo, kad baliono sprogimas gali būti lemtingas. Žmonės privalo suprasti, kad rizikuojant gyvybe ir sveikata taupyti nei verta, nei galima. Balionai namuose privalo būti tvarkingi“, – sako T. Statkus.
Pasak ugniagesio, į naudojamų balionų būklę, sujungimus ir aptarnavimą itin daug dėmesio turėtų kreipti senyvo amžiaus gyventojai ir mažamečius vaikus auginančios šeimos. Pirmieji linkę patys keisti ir jungti balionus, tačiau dėl amžiaus tai gali padaryti netinkamai. Antruoju atveju, balionus atsukti gali žaidžiantys vaikai.
„Geriausia būtų, kad balionus prijungtų specialistai. Dabar žmonės dar dažnai tai daro savarankiškai. Taip pat negalima tikrinti, ar nėra nuotėkio, su atviru ugnies šaltiniu, tam yra kiti būdai“, – tikino T. Statkus.
Paklausa sumažėjo
Tačiau vienos iš Jurbarke dujų balionais prekiaujančių įmonių atstovas, nenorėjęs būti įvardintas, tvirtino, kad situacijos dramatizuoti nereiktų. Dujų balionai esą prieš pildymą visada patikrinami.
„Problemų kyla labai retai, gal tik vienam iš kelių šimtų balionų. Dažniausiai bėdų atsiranda, kai žmonės patys juos pasijungia, ypač kai tai daro vyresnio amžiaus gyventojai. Jiems ne visad pakanka jėgos tinkamai viską priveržti“, – sakė vyras.
Pasak jo, šiais laikais žmonės kur kas rečiau keičia balionus nei anksčiau. „Gal nebegamina maisto namuose? Seniau keisdavome dažnai, dabar kartais naujo baliono prireikia po pusmečio ar dar ilgesnio laiko. Daug kas dujines pakeitė elektrinėmis viryklėmis, tai irgi sumažina dujų balionų poreikį“, – sakė vyras.
Lukas PILECKAS
taip aiskiai zinoma kad,nes kitaipgi gali apsibezdet ir sprogimas didziausias.O ir yra kitaip,is senu rusisku bezdalu balionu galima pakeist naujais bezdalu kranaias.Kai kurie jau nemazai yra pakeisti,tengi pritaisyta taip kad jei bezdalu balionas uzsibezdetu kiek per kraneli,iskart tada suveikia automatiskai klapanas ir uzdaro kraneli.Per ji tada jau bezdalius balionas neprabezdes