Balandžio 11 d. Jurbarko švietimo centro Atvirai jaunimo erdvei (AJE) sukako dveji metai. Šventinis pirmadienis buvo kupinas linksmybių, staigmenų ir dovanų. Jaunimas džiaugsmu dalijosi su svečiais ir tėvais, o Jaunimo parke pasodintas ąžuoliukas stiebsis ir tvirtės drauge su AJE.
Griovė nepasitikėjimą
Kai prieš dvejus metus kūrėsi Atvira jaunimo erdvė, nelabai kas įsivaizdavo, kas tai yra ir kas ten vyks.
Atviroje jaunimo erdvėje dirbama remiantis atviro darbo su jaunimu principais – kiekvienas jaunuolis sprendžia, kaip jis nori leisti laiką erdvėje. Erdvė atvira po pamokų, vakarais, šeštadieniais – tada, kai jaunuoliai turi laiko ir gali čia būti. Erdvė – tai vieta, kurioje kiekvienas jaunuolis jaučiasi saugus, priimamas, išklausomas, padrąsinamas reikšti savo nuomonę, kelti idėjas, realizuoti save.
Nuo pat AJE įkūrimo prie jos vairo stovinti Jurbarko švietimo centro specialistė darbui su jaunimu Laura Molčankinaitė tvirtina, kad su kiekvienais metais AJE vis tvirčiau stovi ant žemės, jaučiasi drąsiau.
„Žingsnis po žingsnio judėjome į priekį ir griovėme mitus. Ne nuo vieno žmogaus priklauso ši vieta, ne vienas žmogus kuria veiklas ir yra atsakingas už atmosferą erdvėje. Ne veltui virš durų turime užrašą: „Tik nuo mūsų visų priklauso, kaip mes jaučiamės AJE, kokias veiklas įgyvendinam, kokią žinią nešam kitiems“. Daugiausia pastangų ir tenka įdėti, kad atsirastų šis požiūris, būtų prisiimama daugiau atsakomybės“, – apie darbą su jaunimu pasakoja Laura.
Kas turėtų vykti AJE sprendžia visi čia besilankantys. Idėjų semiamasi bendradarbiaujant su kitais jaunimo centrais, per išvykas, daug minčių turi patys jaunuoliai. Erdvėje daug dinamikos, kiekviena diena – vis kitokia.
Ir protui, ir kūnui
Kad idėjų ir veiklos čia nepritrūksta, rodo kiekvieną dieną vykstantys skirtingi užsiėmimai, organizuojami renginiai ir projektai. Padedami ir paskatinami L. Molčankinaitės daugelį užsiėmimų organizuoja patys vaikinai ir merginos, vos ne kasdien užsukantys į AJE.
Jau tradicija tapusios stalo futbolo varžybos sulaukia gausių dalyvių, o įsigijus stalo teniso stalus pradėtos rengti ir šios sporto šakos varžytuvės. Sportinę formą palaikyti padeda žygiai pėsčiomis ir dviračiais, frisbio treniruotės. Ne tik pasportuoti, bet ir pasukti galvas jaunimėliui patinka įvairiose orientacinėse varžybose.
Norintiems lavinti savo kūrybiškumą skirtos Sandros Mielkaitytės vedamos „Kūrybinės dirbtuvėlės“. Jaunimas pamėgęs ir įvairiausius proto mūšius, kuriuose pasitikrina savo žinias.
Merginos įvairių žinių apie grožį, veido priežiūrą, manikiūro paslaptis įgyja joms rengiamuose pasisėdėjimuose. Ką tik įvyko pirmoji merginų popietė AJE, kurioje vaikinai buvo nelaukiami.
Ir merginų, ir vaikinų dėmesio sulaukia kitokie mokymai – projektų rašymo, renginių organizavimo, viešojo kalbėjimo. Kantriausieji gali mokytis groti gitara. Jaunuoliai susirenka žiūrėti filmų, gerti arbatos ar šiaip paplepėti. Tai irgi svarbu.
L. Molčankinaitė seniai domisi savanoryste, yra savanorystės ambasadorė, todėl AJE besilankančiam jaunimui nesvetimos savanoriško darbo idėjos.
Erdvė – tai žmonės
Vos dvejus metus veikiančioje AJE labai juntama laiko tėkmė. Jaunuoliai, kurie stovėjo prie jos ištakų, dabar jau studentai, grįžę į Jurbarką nepamiršta aplankyti vietos, kurioje leido laiką, ir neretai prisideda organizuojant renginius.
Kiti buvę aktyvistai tapo abiturientais ir visą dėmesį sutelkė mokslams. Dabar AJE lankosi jaunesni, 8-10 klasių moksleiviai.
„Anksčiau per dieną vidutiniškai ateidavo 10-15 jaunuolių, dabar atkeliauja ir 20-30“, – džiaugiasi Laura. AJE vykdo akciją „Atsivesk erdvėje dar nebuvusių draugų/pažįstamų“. Jaunuoliai atsiveda bendraamžių, aprodo erdvę, supažindina su tuo, kas čia vyksta. Tai bene veiksmingiausias būdas kviesti naujus žmones.
AJE gimtadienio proga į svečius pasikvietė čia besilankančių vaikų tėvelius. Suaugusieji nepasididžiavo, atėjo – jiems buvo smalsu, kur popietėmis ir savaitgaliais prapuola jų vaikai.
Tačiau kartais jaunuoliai prisipažįsta, kad norėtų ateiti į Erdvę, tačiau tėvai neleidžia, nes nelabai suvokia, kas čia vyksta. Su būreliais aiškiau – ten sportuojama, muzikuojama ar dar kažkas veikiama, o ką veikia čia susibūręs jaunimas? Todėl jaunimas stengiasi būti matomas, skleisti žinias apie savo veiklą.
„Tiems tėvams, kurie naudojasi Facebook, klausimų nekyla – ten pilna skelbimų ir nuotraukų apie užsiėmimus“, – juokiasi jaunimo darbuotoja.
Į rengiamus žygius ar šventes AJE dažnai pakviečia ir visus miesto gyventojus, o pačioje Erdvėje kartą per savaitę vieną valandą laukiami ir aplinkinių namų mažieji gyventojai.
Stengiasi dėl savęs
Deimantė Ramonaitė į AJE atėjo tik sausio mėnesį, o dabar yra viena iš aktyvisčių, organizuojančių įvairius renginius ir čia besilankanti beveik kasdien.
„Klasiokai vis eidavo į AJE, o aš nedrįsau. Tačiau vieną kartą palydėjau draugę ir pamačiau, kad čia renkasi draugiški žmonės, yra daug užsiėmimų. Čia labai jauku ir smagu“, – sako mergina.
Deimantės klasės draugė Augustė Pocevičiūtė taip pat čia užsuko tik šiais metais.
„Ateidavau į AJE renginius, todėl mačiau, kad čia smagu. Lankau muzikos mokyklą, dainuoju chore, tad nelabai turiu laiko, bet į Erdvę užsuku kelis kartus per savaitę“, – tvirtina Augustė.
Klasės draugės juokiasi, kad dabar AJE lankosi beveik visa Naujamiesčio pagrindinės mokyklos 8A klasė. Šios mokyklos ir gimnazijos moksleivių jaunimo namuose daugiausia.
Merginos tvirtina, kad čia susirado labai daug naujų draugų. AJE tapo tokia pat reikalinga, kaip namai ir, jei jos neliktų, atsivertų didelė tuštuma.
Čia susirenka skirtingi žmonės, turintys savo nuomonę ir įvairių pomėgių, tad ir ginčai neišvengiami. Tačiau taip išmokstama diskutuoti, lengviau išreikšti jausmus, išsakyti mintis.
„Tenka ir nusivilti neįvykdytais pažadais, tačiau aš dalijuosi savo jausmais, sakau, ką jaučiu. Taip elgtis mokosi ir jauni žmonės“, – sako L. Molčankinaitė.
Idėjos kyla besikalbant. AJE jau kurį laiką galioja puiki taisyklė – jei pasiūlei idėją, privalai prisidėti ją įgyvendinant, o ne užkrauti darbus kitiems.
„Mūsų niekas neverčia ką nors daryti – galėtume tik sėdėti ir dalyvauti kitų suorganizuotose veiklose, tačiau suprantame, kad Laura viena visko nepadarys“, – sako Augustė. Ji ir Deimantė, kaip ir nemaža dalis kitų AJE besilankančių jaunuolių, rengia šventes, projektus, renginius.
„Smagu stebėti rezultatą, kai ką nors padarai. Gali tobulėti, įgyti patirties ir drąsos. O kai renginį organizuoja kiti jaunuoliai, taip pat gali pasimokyti“, – teigė merginos, priklausiusios gausiai gimtadienio organizacinei grupei.
Dveji metai laisvės
Gimtadienio šventėje dalyvavo gausus būrys jaunuolių, jų tėvų, svečių iš Jurbarko švietimo centro, savivaldybės, žmonių, padedančių AJE veikloje.
Prasidėjusi linksmomis orientacinėmis varžybomis, kuriose dalyvių laukė dovanėlės, šventė persikėlė į Jaunimo parką, kuriame buvo pasodintas tvirtybės simbolis – ąžuoliukas.
Grįžusių į AJE laukė sveikinimai ir dovanos. Dovanotų saldainių greit neliko, o arbatos – užteks visiems metams. Jaunuolių dar laukia Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Antano Gvildžio dovanota kelionė į bet kurį Tauragės apskrities jaunimo centrą.
Dviejų metų gimtadienio šventė buvo pasaldinta dviem tortais, paskaninta skambiomis Augustės ir Edvino Sutkaus muzikinėmis inerpretacijomis, nuotraukų iš AJE veiklų peržiūra ir žaidimais.
Didžiulio populiarumo sulaukė fotosesija prie specialios sienelės. Kad ji atsirastų, prisidėjo beveik visi AJE lankantys jaunuoliai. Fotosienelė pagaminta sujungiant 60 lapų su AJE logotipu. Lapai buvo atspausdinti nespalvoti ir jaunuoliai patys spalvino logotipą – norėta įdėti kiekvieno širdies ir šilumos.
Bene svarbiausiu gimtadienio akcentu tapo laiptų, vedančių į AJE, ir šalia esančios sienos atidarymas.
Laiptai pasipuošė užrašu: „Neužlipęs šiais laiptais nesakyk, kad čia neįdomu“. Užrašo ant laiptų idėja parkeliavo iš Vokietijos, o sparnuotos frazės autoriumi tapo Tadas Karanauskas.
Savo priešistorę turi ir spalvoti delnų antspaudai ant sienos. Planas A buvo ant sienos išpiešti į AJE skubančių vaikų šešėlius, tačiau nepavykus įgyvendinti šios idėjos gimtadienio išvakarėse beliko sieną papuošti savo rankomis – savo antspaudą čia paliko ne vienas AJE lankytojas.
Vienoms šventėms pasibaigus, ateis kitos. Kiekviena diena vėl prisipildys veiklos, linksmybių, rimto darbo, kūrybos.
„Labai norėtųsi organizuoti tarptautinius jaunimo mainus. Didelė svajonė – tapti tarptautinius savanorius siunčiančia ir priimančia organizacija. To labai laukia ir patys jaunuoliai“, – planais dalijasi L. Molčankinaitė.
Kad planai pavyktų ir būtų kuo užsiimti, reikia tik kūrybingų ir atvirų žmonių, idėjų, ryžto ir atsakomybės tą padaryti, o sąlygos jau yra – Atvira jaunimo erdvė suteikia laisvę veikti, laukia ir priima visus. Neužlipęs šiais laiptais nesakyk, kad čia neįdomu!
Jūratė Stanaitienė
