Sausio 21 d. rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių tarybų atstovai susitiko pakviesti jaunimo reikalų koordinatorės Audronės Balčiūnienės ir Švietimo skyriaus vyr. specialistės Zitos Tytmonienės – pasikalbėti apie problemas, ieškoti jų sprendimo būdų.
Susitikimą parengti ir vesti padėjo dvi aktyvios Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos mokinės – devintokė Sandra Vasilevičiūtė ir dešimtokė Ieva Norkaitytė.
Devintokė Sandra yra Lietuvos mokinių parlamento narė. Susirinkusiuosius ji supažindino su šios organizacijos ankstesnės kadencijos veikla, mat pati parlamente dirba tik mėnesį. Sandra ragino savo bendraamžius klausti, tačiau – kai nieko nežinai, nekyla ir klausimų.
Dešimtokė Ieva kalbėjo apie pasiryžimą atgaivinti prieš keletą metų aktyviai veikusią Jurbarko mokinių sąjungą. Visuomeninių sąjūdžių veikla labai priklauso nuo lyderių, tikėkimės, kad entuziazmo išjudinti bendraamžius užteks.
Švietimo skyriaus specialistė Z. Tytmonienė priminė 2007 m. rajono mokinių konferencijos „Nesityčiok, man skaudu” rezoliuciją Mokyklų vadovų asociacijai ir mokytojams. Joje – mokinių prašymai ir pasiūlymai, ką daryti, kad visi vaikai mokykloje jaustųsi saugūs. „Kokia padėtis dabar mokyklose, kokios problemos, kaip jas sprendžiate?” – klausė Z. Tytmonienė mokinių.
Mokiniai drąsiai vardijo problemas – gal prisiminę mero pavaduotojo Egidijaus Giedraičio palinkėjimą „kas užsimezga mokykloje – lydės visą gyvenimą, būkite drąsūs!”, gal todėl, kad nereikėjo prisistatyti, gal kad salėje nebuvo mokytojų. O labiausiai turbūt todėl, kad jiems tai skauda.
Mokiniai pasyvūs – niekas nieko nenori, mokinių skaičiaus mažėjimas, mokyklos turto gadinimas, tyčiojimasis iš prasčiau atrodančių, pamokų nelankymas, mokykliniai autobusai per anksti atveža ir per anksti išveža ir važinėjantieji negali dalyvauti renginiuose, nerengiami poilsio vakarai arba šokti leidžiama per trumpai – tokias ir kitokias problemas vardijo aktyviausieji mokyklų atstovai.
Paskui pasiskirstę grupelėmis ieškojo problemų sprendimo būdų. Kalbėjo atsakingai, dalijosi savo mokyklų darbo patirtimi, vieni kitų klausė ir klausėsi. Tiesa, mokinių tarybų veikla sprendžiant įvairius klausimus, nebuvo akcentuojama. Ar gali ką nuveikti mokinių tarybos vienos, be mokyklos administracijos, mokytojų?
Jaunimo reikalų koordinatorė A. Balčiūnienė teigė, kad pirmasis mokinių savivaldos atstovų susitikimas svarbus tuo, kad jie susitiko ir išsikalbėjo. „Tikiuosi, kad mums pavyks atgaivinti Jurbarko mokinių sąjungą ir ji suvienys mokyklų mokinių tarybas”, – sakė A. Balčiūnienė.