Pavasaris – miškų sodinimo metas. Jurbarko miškų urėdijos specialistai šiemet pasodino per 300 hektarų miškų. Didžioji dalis medelių pasodinti kirtimų vietose, dar apie 20 hektarų įveista naujų miškų.
Nors pavasaris šiemet itin palankus medžiams sodinti, miškininkai džiaugtis neskuba. Miškus puoselėjantys specialistai kasmet susiduria su sudėtingais iššūkiais – medžius niokoja žvėrys, kenkėjai, ligos, o šylantis klimatas ir griežtėjantys reikalavimai viską dar labiau apsunkina.
Šiuo metu Jurbarko rajone yra apie 49 tūkst. hektarų miškų, kurių 33 tūkst. priklauso urėdijai. Kasmet šie skaičiai didėja, nes specialistai vykdo miškingumo didinimo programą ir nuolat pasodina daugiau miško nei iškertama.
Apsauga ekologiška
„Mišką sodiname visose 11 urėdijos girininkijų. Pataruoju metu naudojame iš Skandinavijos šalių pasiskolintą naujovę apsaugai nuo parazitų – specialų vaškavimą. Ši apsauga skirta sutramdyti pušinį straubliuką, kuris turėdamas palankias sąlygas apgraužia ir sunaikina želdinius. Kiekvienas medelis mirkomas specialiame tirpale ir tik tada sodinamas, todėl tai užima nemažai laiko“, – pasakojo Jurbarko miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Edmundas Mačieža.
Specialistas juokauja, kad miškininkai spėjo įsitikinti, jog naudojamas vaškas tikrai ekologiškas. Vienam darbuotojui netyčia apsitaškius drabužius, jį iškart aplipo bitės.
Iš maždaug 300 šiemet pasodintų hektarų miškų – apie 50 hektarų grynų pušynų ir iki 10 hektarų grynų ąžuolynų. Likę miškų sodmenys – mišrūs. Tačiau miškininkų rūpestis ne tik pasodinti, bet ir apsaugoti medelius, o saugoti juo reikia ne vienus metus.
„Pirmiausia nuo kenkėjų saugomi sodinukai. Kai jie paauga, grėsmę kelia nedideli gyvūnai – zuikiai, stirnos. Net kai medeliai per keletą medų užauga iki žmogaus ūgio, saugoti juos irgi tenka – tokius medžius mėgsta apskabyti briedžiai. Pagal padaromus nuostolius galiu užtikrinti, kad kanopinių žvėrių skaičius rajone tikrai didėja“, – pasakojo E. Mačieža.
Itin kruopščiai girininkai saugo pasodintus ąžuolynus. Medeliai ne tik tepami kenkėjus ir gyvūnus atbaidančiomis medžiagomis, bet ir aptveriami.
Miškininkų darbą apsunkina ne tik nuolatinė kova su žvėrimis ir kenkėjais, bet ir darbuotojų trūkumas. Surasti miškus sodinti galinčių žmonių sudėtinga – tai fiziškai sunkus darbas, kurį atlaiko toli gražu ne kiekvienas.
„Pradėjome net svarstyti, kad anksčiau ar vėliau gali tekti mechanizuoti kai kuriuos darbus. Tai, kad sunku rasti žmonių šiam darbui – didelė problema, kurią reikės kažkokiu būdu išspręsti“, – sakė E. Mačieža.
Eglės traukiasi
E. Mačieža atvirauja, kad tiek jis pats, tiek kiti ilgus metus dirbantys specialistai visiškai neabejoja klimato kaitos poveikiu miškams. Ypač dėl šylančių orų kenčia eglės. Šių spygliuočių šaknys yra paviršiuje, todėl karšti ir sausi orai jiems sunkiai pakeliami. Medžiai negauna drėgmės ir pradeda džiūti.
Be to, klimatui šylant agresyvėja ir kenkėjai, dauguma jų – šaltakraujai padarai, todėl kylant temperatūrai jų gyvybinės funkcijos intensyvėja.
„Sunku pasakyti, kaip keisis klimatas ir gamta ateityje. Manau, kad palmių artimiausiu metu tikrai neauginsime. Nors, kaip aš juokauju, keletą bambukų gali tekti“, – sakė E. Mačieža.
Geriausi pasaulyje?
Istoriškai susiklostė, kad Jurbarko miškų urėdijos miškus kurį laiką tvarkė dvi valstybės – dalį carinė Rusija, o dalį – vokiečių miškininkai. Pastarieji į savo darbą žiūrėjo itin griežtai, todėl mūsų krašto miškai – vieni geriausių šalyje.
„Kaip įrodymą galima prisiminti sovietmetį. Dabar miškus kerta, medieną tvarko mobili technika. Tuomet statydavo specialius kranus, kuriuos gamindavo iš tos pačios medienos. Kranų atramos turėdavo būti iš itin tiesių medžių, todėl daugumą jų kirsdavo ne kur kitur, o būtent mūsų rajone“, – pasakojo Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys.
Tačiau Jurbarko miškai ne tik vieni geriausių Lietuvoje, bet ir pretenduoja į tokį vardą pasaulyje. Dar 2012 m. Jeilio (JAV) universiteto mokslininkai, apibendrinę 132 pasaulio valstybių pastarųjų dešimties metų duomenis pagal Aplinkos gerovės indeksą, Lietuvą įvertino kaip pirmaujančią valstybę.
Dešimt metų kaupti ir universiteto mokslininkų įvertinti Aplinkos gerovės indeksai miškininkystės pavyzdžiu dažniausiai nurodomą Švediją nustūmė į 64-tą vietą, mūsų kaimynę Latviją – į 32. Geriausiai pasaulyje tvarkomų miškų kryptis pasikeitė iš esmės: patirties ieškoti reikia ne užsienio šalyse, o Lietuvoje.
Jurbarko miškų urėdija pagal apibendrintus veiklos rezultatus nuolat yra geriausių šalies urėdijų dešimtuke. Kaip teigia F. Bakys, Jurbarko urėdijos miškai pramoniniai, bet ir juose daug dėmesio skirta miško paveldui – kertinėms miško buveinėms – išsaugoti. Atsisakoma didelių plynų kirtimų, kuriais anksčiau buvo kertamos beveik visos biržės. Medienos pirkėjai seniai įvertino urėdijoje parduodamą medieną, ji yra pastebimai geresnės kokybės negu kituose Lietuvos miškuose.
Todėl Jurbarko krašto miškai įdomūs ne tik verslininkams ar gamtos mėgėjams. Jais domisi ir mokslininkai – urėdijos Viešvilės medelyne seniai iš vietinių atrinktų medžių sėklų auginami pušų, eglių, ąžuolų ir kitų medžių sodinukai, pasižymintys spartesniu augimu ir geresne medienos kokybe.
Lukas Pileckas
