Savo augintiniams suteikti jaukią ir saugią aplinką nori visi gyvūnų mylėtojai. Vieni tai daro skirdami daugiau dėmesio gyvūnui žaidimų pavidalu, kiti ypač atidžiai rūpinasi mažojo kompaniono mitybos klausimais. Neretai šunų ir kačių mylėtojų bendruomenėse pasikartoja diskusijos apie maistą, iš kurių kyla visai neteisingi mitai. Kokie tie klausimai?
Ar augintiniams galima duoti žmonių maisto?
Teisingo atsakymo tiesiog nėra. Neretai gyvūnų šeimininkai pasimeta, kadangi vienas straipsnis šį žingsnį vadina aplaidžiausia klaida, o kitas teigia, kad žmonių maistas – būtina gyvūnų mitybos dalis. Tokioje situacijoje lengva pasimesti, o suglumimas tik dar labiau vargina svarstant mitybos savo gyvūnui pasirinkimus. Svarbu atminti, kad bet koks maistas, kurį nusprendžiame duoti augintiniui, privalo būti kuo mažiau priskonintas. Prieskonių įvairovė gyvūno skrandžiui gali skaudžiai atsiliepti. Taip pat rekomenduojama nuo asmeninio stalo dažniau rinktis mėsos produktus, jokiu būdu neduoti patiekalų likučių, kuriuose yra svogūninės kilmės daržovių, nebandyti augintiniui duoti saldumynų ir kitų procesuotų gaminių. Žinoma, net ir patiekiant tokius paprastus maisto likučius kaip, tarkim, lengvai virta vištiena, būtina stebėti gyvūno organizmo reakcijas. Atminkite, kad tai, kas tinka vienam gyvūnui, gali visai netikti kitam.
Ar sausas maistas gali pagerinti gyvūno dantų būklę?
Vienas didžiausių mitų, kurį galima sutikti interneto platybėse, teigia tai, kad sausas maistas gyvūnams gali pagerinti dantų būklę. Dažnai tikinama, kad šio tipo maisto solidi struktūra švelniai nušveičia ant dantų susidariusias apnašas. Iš tiesų, pasitaiko atvirkštinių atvejų, kai sauso maisto likučiai lieka tarpdančiuose ir augintinio burnos higiena smarkiai pablogėja. Norint to išvengti, nebūtina atsisakyti sauso maisto pasirinkimo, užtenka pasistengti į gyvūno mitybą įtraukti skirtingų maisto rūšių ir nepamiršti apie dantų valymą. Sausas maistas šunims ir katėms nėra netinkamas, jį sumaišius su vandeniu arba konservais, dantų problemų atsiradimo tikimybė smarkiai sumažėja, kadangi drėgna masė daug labiau įveikiamas iššūkis gyvūnui. Dantų būklę galima kardinaliai pagerinti išvystant šių valymo įprotį – toks procesas gyvūnams rekomenduojamas bent tris kartus į savaitę.
Ar verta pasikliauti įvairių amžių etiketėmis, esančiomis ant maisto pakuočių?
Gyvūnų mylėtojai gana dažnai suglumsta, atsidūrę šalia didžiųjų parduotuvių gyvūnų maisto skyrių lentynų. Pasirinkimų gausa atrodo maloni, tačiau pradeda varginti. Ar tikrai augintiniui reikalingas tam tikras maisto porūšis pagal jo amžių? Tai dalinai tiesa, dalinai melas. Labiausiai toks klasifikavimas reikalingas pardavimų statistikai ir neretai gali apgauti klientą. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad visi prekiniai ženklai skirstydami maistą pagal amžiaus kategorijas linki blogo. Kalbant apie augintinio amžių, svarbiausia yra atsižvelgti į besikeičiantį porcijų kiekį ir reguliarumą. Pavyzdžiui, augintiniai jaunikliai turėtų gauti dažnesnes porcijas, ne tik dėl unikalaus augimo etapo, bet ir judrumo nuraminimui, rutinos atsiradimui. Esminis dalykas, kuriuo reikia vadovautis, renkantis ėdalą augintiniams – sudėtis. Gali būti, kad senjorų maistas turtingesnis savo maistine verte ir dėl to yra brangesnis. Pamirškite amžiaus etiketės ir peržvelkite ingredientų sąrašą – kačių maistas iš alphazoo.lt turi geriausių pavyzdžių, kaip turi atrodyti tinkama sudėtis.
Užsakymo nr. 368.
