Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime! Gal.6,9.
Tarptautinis diakonijos susitikimas Smalininkų Šeimos gerovės centre stiprina ryšius ir atveria naujas galimybes karo pabėgėliams iš Ukrainos. Gegužės 22 d. Šeimos gerovės centre Smalininkuose įvyko tarptautinis Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „Jurbarko sandora“ projektui skirtas renginys „BUDUY RAZOM – Driving Social Innovation to Support Ukrainian Refugees“, subūręs specialistus iš įvairių Jurbarko regiono įstaigų, partnerius iš Vokietijos bei Ukrainos karo pabėgėlius, gyvenančius Jurbarko rajone.
Naujas gyvenimas Lietuvoje
Renginį organizavo Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“ su Social Impact gGmbH partneriais iš Vokietijos.
Atkelta iš 1 psl.
Šis susitikimas buvo ne tik informatyvus renginys, bet ir nuoširdus bendrystės bei vilties ženklas tiems, kurie dėl karo priversti kurti naują gyvenimą Lietuvoje.
Renginio metu Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „Jurbarko sandora“ Šeimos namų vadovė Danutė Dobilienė pristatė socialines paslaugas, kurias teikia diakonija „Jurbarko sandora“ miesto ir rajono gyventojams. Šios paslaugos apima tiek prevencines, bendrąsias, specialiąsias socialines paslaugas: bendruomeniniai šeimos namai, kompleksinės paslaugos šeimai, šeimos konferencija ir mobilus darbas su jaunimu, intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba, vaikų dienos socialinė priežiūra, priklausomybių konsultantas, elgesio keitimo programa, projektinė veikla, humanitarinė pagalba. Tai – ne tik paslaugos, bet ir nuoširdi tarnystė, kuri padeda žmonėms jaustis reikalingiems, suprastiems ir turintiems vietą bendruomenėje.
Nuo 2022 metų pavasario, kai pirmieji karo pabėgėliai pasiekė Lietuvą, Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“ buvo viena nevyriausybinių organizacijų regione, pradėjusi teikti pagalbą ukrainiečių šeimoms. Ši pagalba – ne vienkartinė ar epizodinė, o nuosekli, ilgalaikė ir apimanti daugelį socialinio gyvenimo sričių.
Padeda savo šaliai
Renginio metu diakonijos „Jurbarko sandora“ vadovas kun. Mindaugas Kairys pristatė teikiamas ir karo pabėgėlių poreikius atliepiančias paslaugas. Viena jų – savipagalbos grupės, kuriose ukrainiečiai susitinka ne tik pasidalinti išgyvenimais, bet ir realiai padėti savo šaliai. Grupėse pinami maskuojamieji tinklai, kurie siunčiami į frontą Ukrainoje, o taip pat liejamos žvakės, keliaujančios į Chersono sritį. Tai lyg terapija, kai žmonės gali susitikti, atitolti nuo kasdienių rūpesčių, atgaivinti sielą, sustiprėti dvasiškai ir pajusti, kad yra reikalingi.
„Kai žmogus jaučia, kad jo darbas turi prasmę – gimsta viltis. O viltis šiuo metu – gyvybiškai svarbi“, – sako diakonijos „Jurbarko sandora“ vadovas kun. Mindaugas Kairys.
Diakonija, bendradarbiaudama su Jurbarko švietimo centro direktore Jurgita Voroniniene, surado galimybę įkurti ukrainiečių vaikų dienos centrą adresu Kauno g. 36, Jurbarke – Atviro jaunimo centro patalpose.
„Džiaugiamės galėję įkurti ukrainiečių vaikų dienos centrą Jurbarke. Šis centras – tai daugiau nei žaidimų kambarys. Tai vieta, kurioje vaikai atgauna galimybę būti vaikais – saugiai žaisti, mokytis, švęsti šventes, bendrauti su bendraamžiais gimtąja kalba ir taip stiprina tarpusavio ryšį. Šiuo centru be galo džiaugiasi ir naudojasi vaikų tėvai. Į šią veiklą įsijungia ir suaugę ukrainiečių savanoriai. Ši aplinka suteikia jiems stabilumo, saugumo jausmą, kurio taip stokoja nuo karo pradžios“, – sako kun. M. Kairys.
Emocinės karo
žaizdos
Karo grėsmės išgyvenimai paliko ne tik fizinius randus, bet ir gilias emocines žaizdas. Ukrainiečių šeimos patiria didžiulį emocinį krūvį: netektys, išsiskyrimai, nuolatinis nerimas dėl artimųjų likimo. Todėl viena iš kertinių mūsų pagalbos sričių yra psichologo konsultacijos. Jų metu ukrainiečių šeimos gauna profesionalią pagalbą. Tai – tarsi Kristaus prisikėlimo šviesa, padedanti nepalūžti net tamsiausiu metu ir vėl atrasti vidinę ramybę. Konsultacijų metu yra suteikiama galimybė atvirai kalbėti apie savo jausmus, išmokti naujų būdų susidoroti su stresu ir palaikyti vieni kitus. Tai suteikia jėgų, dvasios stiprybės, ryžto bei tikėjimo nepalūžti net sunkiausiomis akimirkomis.
Susitikimo metu išskirtinio dėmesio sulaukė žurnalisto ir dokumentinių filmų kūrėjo Rimo Bružo pranešimas „Karo kvapas“. Jo pasakojimas apie ekspedicijas į Ukrainą nepaliko abejingų – dalyviai išgirdo tikras, nefiltruotas karo istorijas, pamatė vaizdus iš fronto linijų ir išgirdo apie konkrečios pagalbos poreikį. Tai nebuvo tik žurnalistinis pasakojimas – tai buvo liudijimas apie realybę, kuri šiandien paliečia milijonus žmonių.
Rūpinasi ir
partneriai
Susitikime dalyvavo svečiai iš Vokietijos, tarp jų pagalbos ukrainiečiams projekto koordinatoriai Hannes Meinhardt ir Kateryna Horbatiuk. Svečiai pristatė savo vykdomo projekto Vokietijoje gaires, integracijos problemas, su kuriomis susiduria karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Džiaugiamės ir dėkojame, jog šiame renginyje dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė, Jurbarko rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Violeta Linartienė, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė, Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas, Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas Edgaras Charisovas, Jurbarko sporto centro atstovė Laura Icikevičienė, VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ darbuotojos Šarūnė Butkutė, Edita Preikšaitienė, Airina Jurgilienė bei ukrainiečių bendruomenė, gyvenanti Jurbarko rajone. Tačiau nuoširdžiai tikimės, kad ateityje turėsime galimybę įtraukti dar daugiau partnerių ir bendruomenės narių į mūsų organizuojamus diakoninius renginius.
Kun. Mindaugas pabrėžė, jog diakonijos veikla kyla iš tikėjimo ir krikščioniško pašaukimo. „Šiandienos susitikimas – ne atsitiktinis. Tai mūsų bendro darbo, rūpesčio ir tikėjimo vaisius. Diakonija nėra tik veikla ar projektas – tai tarsi gyvenimo būdas, tai atsiliepimas į Kristaus kvietimą „mylėk savo artimą kaip save patį“. Tai kasdienis rūpestis savo artimu, kuris galbūt patyrė skausmą, netektį ar baimę. Šis įstatymas yra mūsų tikėjimo šerdis. Tegul kiekviena idėja, ištarta čia, tampa veiksmu, kuris suteiks viltį tiems, kam jos labiausiai reikia“, – sakė kunigas Mindaugas Kairys.
Evelina Tamošaitytė, diakonijos ,,Jurbarko sandora“ projektų koordinatorė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
