Už vaiko būrelį – tik 10 eurų metams. Bandydama apsaugoti nepilnamečius nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, Norvegija siekia, kad užklasinis užimtumas būtų prieinamas visiems vaikams. Didelis dėmesys šalyje skiriamas ir bendruomeniškumui kurti – vaikai dalyvauja talkose, taip renka pinigus būrelio veiklai, mokytojai vaikus pasitinka mokyklos kieme, įvairių veiklų organizuoja ir per atostogas.
Skaičiai negailestingi – vis daugiau vaikų rūko elektronines cigaretes, fiksuojama ir apsinuodijimų. Apie paaštrėjusią problemą kalba ir mokyklų bendruomenės, ir įvairios institucijos, jos žada imtis veiksmų. „LRT ieško sprendimų“ komanda domėjosi, kaip rūkymo ar nelegalių medžiagų vartojimo problemą sprendžia įvairios Lietuvos bendruomenės ir užsienio valstybės.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Paauglių užimtumas ir bendruomeniškumas – taip Norvegija bando užkirsti kelią psichotropinių medžiagų vartojimui tarp nepilnamečių.
- Čia už būrelius mokamas metinis nario mokestis, kuris gali siekti 10 ar 20 eurų, kartais – apie 100 eurų.
- Šalia Oslo esančios mokyklos bendruomenė mokinius ir jų tėvelius pasitinka lauke – taip bandoma užmegzti ryšį su šeimomis.
- Per atostogas vaikams taip pat organizuojamos veiklos mokykloje.
Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkas Saulius Trepekūnas LRT.lt pasakojo, kaip Norvegijoje visuomenė reaguoja, susidūrusi su problema, kad nepilnamečiai vartoja nelegalias medžiagas.
Pasak jo, viena iš priemonių, skirtų nelegalių medžiagų vartojimui užkardyti, – didelis vaikų užimtumas po pamokų.
„Vaikai lanko po kelis būrelius – šoka, dainuoja, užsiima įvairiomis sporto veiklomis, eina į baseiną. Būreliai labai populiarūs“, – LRT.lt sakė S. Trepekūnas.
Norvegija, Oslas / Oliver Cole / „Unsplash“ nuotr.
Už būrelį – ir 10 eurų per metus
Užklasinė veikla šeimoms nesunkiai įperkama, paprastai už būrelius mokamas metinis nario mokestis, jis gali būti ir 10 ar 20 eurų, kartais – apie 100 eurų. Tokios kainos norvegų šeimoms nėra iššūkis, už šią sumą vaikas ne tik lanko būrelį, bet ir gauna muzikos instrumentą, natų.
TAIP PAT SKAITYKITE
Kriminologas: „šventųjų“ nepilnamečių yra mažuma, nenusikalsta kas dešimtas, tačiau paprastai iš to išaugama
„Nereikia niekuo rūpintis, orkestras žino, kokius instrumentus pirkti. (…) Būna, vaikas grįžta namo, pasideda klarnetą, jis nukrenta ir sudūžta, tada tėvams vėl galvos skausmas pirkti naują. O čia instrumentai apdrausti, jei kas nutinka, draudimas už tai sumoka, pakeičia instrumentą“, – dalijosi Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkas.
Pats S. Trepekūnas dirba ir su dviem vaikų orkestrais. Vienas orkestras laikosi nuostatos, kad tėvai dvejus metus turi patys susimokėti dalį išlaidų už pamokas, tačiau trečius metus šias išlaidas jau padengia orkestras. Kitame lietuvio orkestre apmokamos visos išlaidos, o šeima turi susimokėti tik metinį nario mokestį, jis yra maždaug 120 eurų.
Paaugliai (asociatyvi nuotr.) / „Unsplash“ nuotr.
S. Trepekūnas taip pat priklauso Muzikos sąjungai, ši įvairiems klubams dalija savivaldybės skirtas lėšas. Pasak lietuvio, bene visos gautos lėšos skiriamos vaikų ir paauglių būreliams, kad jiems būreliai būtų pasiekiami ir įperkami.
Vaikai taip pat skatinami prisidėti prie savo klubo išlaikymo, todėl neretai jungiasi į talkas, pavyzdžiui, kaimynams pardavinėja gėles ar saldainius ir prašo taip paremti orkestrą ar kitą būrelį. Tokia veikla taip pat skatina bendruomeniškumą.
Ryte moksleivius pasitinka mokytojai ir mokyklos administracija
Apie bendruomeniškumo svarbą kalba ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Ji LRT.lt pasakojo apie Oslo pakraštyje esančią mokyklą „Stenbråten“, čia svarbų vaidmenį ėmė vaidinti mokyklos bendruomenės ir moksleivių bendruomeniškumas.
Pasak E. Žiobienės, šią mokyklą lanko nemažai vaikų iš skirtingos aplinkos, todėl moksleiviai ilgą laiką nesijautė esantys mokyklos dalimi, dažniau dužo langai, buvo spardomos durys, o situacija tapo nevaldoma.
„Administracija ėmė galvoti, kaip pakeisti bendruomenę, kad atsirastų supratimas, jog tai yra visų mokykla“, – LRT.lt sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Edita Žiobienė / E. Blaževič / LRT nuotr.
Mokyklos vadovybė ir mokytojai nutarė, kad, nepaisydami lietaus ar sniego, kiekvieną rytą mokytojai ir mokyklos administracija moksleivius ir jų šeimas pasitiks stovėdami šalia mokyklos lauke.
Darbuotojai su kiekvienu moksleiviu pasisveikindavo, užkalbindavo juos lydinčius tėvus ar jaunesnius brolius ir seseris. Taip, pastebėjo E. Žiobienė, siekta sukurti bendruomenės jausmą ir įtraukti jos narius. Vaikai ėmė piešti savo šalių vėliavą, ant langų rašyti savo vardus.
„Staiga nebedūžta langai, nebespardomos durys“, – šypsojosi E. Žiobienė.
Per atostogas – laikas mokykloje
Kaip pasakojo vaiko teisių apsaugos kontrolierė, kitas svarbus aspektas – užimtumas. „Stenbråten“ mokyklos mokytojai pastebėjo, kad per pavasario ar rudens atostogas tėvai neturi galimybių leisti laiko su vaikais, tad vaikai užsiėmimų – ne visada tinkamų – susiranda patys.
Į pagalbą šeimoms atėjo mokykla, ji pasiūlė įvairių veiklų – vaikai per atostogas gali ateiti kada nori ir gali. Vaikų būrelis gamina valgyti, kiti tuo metu kuria rūbus spektakliui, žaidžia, užsiima kita veikla. Kitą dieną vaikai apsikeičia užduotimis.
„Jie bando maišyti klases, kad vaikai daugiau bendrautų. Visa savaitė visiškai užimta, mokytojai užsiima įvairiomis veiklomis“, – akcentavo E. Žiobienė.
Jos vertinimu, toks užimtumas ir bendruomeniškumas gali padėti apsaugoti nuo nelegalių medžiagų vartojimo, tačiau svarbu, kad veikla vaikams būtų įdomi, kad vaikai būtų girdimi. Daug reikšmės teikiama ir tam, kad užklasinė veikla šeimoms būtų įperkama, o užimtumo kokybė – aukšta.
Būrelis / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Lietuvoje mokyklos organizuojamus būrelius vedantys mokytojai į užklasinę veiklą kartais pažiūri pro pirštus. Tačiau kaip tik žmogus turi degti noru užimtumą padaryti įdomų ir kokybišką, kad vaikas norėtų užsiimti ta veikla. Kitaip kenčia kokybė.
Labai svarbu vaiką įtraukti, sudominti. Paprastai būrelio vadovas rūpinasi ne tik užimtumu – jis užtikrina ir tai, tačiau kartu ir prižiūri vaikus, pastebi jų nuotaikas, rizikos faktorius“, – vardijo E. Žiobienė.
Tik užimtumo ir bendruomeniškumo neužtenka
Kriminologas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas pažymėjo, kad Norvegija, kaip ir kitos Šiaurės šalys, laikosi panašios strategijos, kurią išpopuliarino islandai.
Komendanto valanda, raštiški tėvų pasižadėjimai ir skatinimas išbandyti įvairias popamokines veiklas – tik kelios priemonės, kurių ėmėsi Islandija, kovodama su aukštu alkoholio bei tabako vartojimu tarp nepilnamečių. Nors priemonės gali pasirodyti griežtos, Islandijos ekspertai sako, kad svarbiausia – tėvų ir vaikų sąmoningumas.
TAIP PAT SKAITYKITE
Tam, ko dėl vaikų gerovės ėmėsi islandai, nesiryžtų daugelis šalių: komendanto valanda ir raštiški tėvų pasižadėjimai
„Tiek legalių, tiek nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą stengiamasi sumažinti per veiklas, paauglių ir vaikų įveiklinimą“, – LRT.lt komentavo M. Lankauskas.
Mindaugas Lankauskas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Pasak kriminologo, Islandijos prevencijos modelį kūręs mokslininkas tvirtino, kad įvairios medžiagos gali būti vartojamos dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, jei žmonės patiria daug nerimo ar depresiją, jie labiau linkę tai malšinti alkoholiu arba opiatų tipo narkotikais.
Gatvės vaikai, žmonės, linkę į aktyvų pasipriešinimą sistemai, dažniau vartoja stimuliantus, pavyzdžiui, amfetaminą, vagia ir užsiima kita nusikalstama veika, kuri suteikia adrenalino, pridūrė M. Lankauskas.
„Pagal mokslininko suformuluotą doktriną, žmonėms galima pasiūlyti natūralių dalykų, kurie gali suveikti prevenciškai: adrenalino poreikis gali būti patenkintas per sportinę veiklą, o didesnis įtraukimas į bendruomenę ir šeimą gali padėti sumažinti nerimą, depresiją“, – atkreipė dėmesį kriminologas.
Miestas / D. Umbraso / LRT nuotr.
Visgi, pasak jo, to neužtenka – svarbu, kad socialinė sistema veiktų kartu su mokyklomis, paauglių tėvais. Prie prevencijos gali prisidėti ir psichoaktyviųjų medžiagų tiekimo kanalų suardymas ir nutraukimas, tačiau tai turi laikiną efektą, pažymėjo M. Lankauskas.
„Net ir po didelių operacijų tiekimas po tam tikro laiko atkuriamas, tačiau sutrikdymas, kad ir laikinas, duoda tam tikrą efektą. Tarkim, vienu metu rajone dingsta kokainas, jis savaitę nepasiekiamas. Vadinasi, žmonės, kurie gal būtų norėję pirmą kartą jo pavartoti, to nepadarys“, – svarstė kriminologas.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.