Tarptautinę savanorių dieną – gruodžio 5-ąją Jurbarko viešojoje bibliotekoje iškilmingai atidarytas Jaunimo informavimo taškas. Suburta savanorių komanda buvo pasirengusi kartą per savaitę konsultuoti jaunimą apie savanorystę ir kitas veiklas, tačiau prabėgus beveik dviem mėnesiams galima teigti, kad Jurbarko jaunimui tokio taško nelabai reikia.
Tada jaunimo reikalų koordinatoriumi dirbęs dabartinis Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas kultūros reikalams Lukas Bakšys tikino, kad atidarant informacijos tašką jaunimui, pavyko įgyvendinti beveik metus puoselėtą idėją ir tikėjosi, kad šis sulauks susidomėjimo ir plės savo veiklą. Savivaldybės vadovai padovanojo darbui reikalingą nešiojamąjį kompiuterį.
Deja, planai buvo per daug optimistiški. Šią savaitę jaunimo informavimo taške dirbusi Augustė Bunikytė sakė, kad savanoriai per visą darbo laiką beveik nesulaukė jaunimo, kuriam reikėtų pagalbos ar informacijos. „Pakalbam su kitais savanoriais ir matom, kad Jurbarko jaunimas labai neaktyvus, abejingas, jam niekas neįdomu. Šiandien pirmą kartą sulaukiau „klientės“, kuri ieško informacijos apie savanorystę. Ir ji – mano gera pažįstama“, – šypsosi Augustė.
Į biblioteką užsukusi Silvija Bastytė pripažino, kad informacijos apie galimybę savanoriauti Jurbarke pati ieškojo visur, o neradusi prisiminė, kad yra toks informacijos taškas, kuriame dirba draugė, todėl ir ateiti buvo drąsiau. „Turėjom ateiti dviese su drauge, bet ji negalėjo. Kadangi pažinojau Augustę, tai pakalbėti su ja atėjau viena“, – sakė Silvija.
A. Bunikytė infotaško savanore tapo užpildžiusi anketą ir sudalyvavusi mokymuose. „Esu keletą kartų savanoriavusi „Maisto banko“ akcijose, turiu laisvo laiko, tad pamačiusi anketą ją užpildžiau ir mane pakvietė į mokymus“, – prisimena Vytauto Didžiojo progimnazijos aštuntokė. Savanorius, kur ieškoti informacijos ir kaip ją pateikti jaunimui, mokė viešnia iš Vilniaus. „Labai svarbūs informacijos šaltiniai. Jie turi būti tikri, nes internete yra labai daug ir neteisingos informacijos“, – tikina savanorė. Jaunimo informavimo taške savanoriaujantys jaunuoliai tiksliausios informacijos randa puslapyje „Žinau viską“.
Augustė tikina, kad bendraamžiams galėtų padėti susirasti informacijos ne tik apie savanoriavimą, bet ir kitokias veiklas, laisvalaikio galimybes. „Pati esu nemažai keliavusi, galiu iš patirties papasakoti, ką verta pamatyti, nuveikti užsienio šalyse. Tačiau niekam niekas neįdomu“, – apgailestauja mergina.
Augustė savanoriauti atvažiuoja iš Kidulių. Infotaške savanoriai dirba kiekvieną trečiadienį nuo 15 iki 18 val. Jaunuoliai keičiasi kas 1,5 val. Bendraamžiams pasiryžę padėti apie 10 savanorių, tačiau kuo toliau, tuo labiau jiems kyla klausimas, ar verta savo laiką leisti tuščiai. „Nežinau, kiek čia viskas tęsis. Jei niekas nesidomės, tuo ką siūlome, tai tikrai rasime kur laiką leisti naudingiau“, – įsitikinusi A. Bunikytė.
S. Bastytė mato ir kitą savanoriavimo Jurbarke pusę – mergina jau kurį laiką ieško vietos, kur galėtų savanoriauti, tačiau jai nepavyksta nieko rasti. „Visi kviečia savanoriauti, tačiau, kai pradedi ieškoti kur – nieko nerandi“, – tikina Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos dešimtokė.
Merginos sako, kad laisvą laiką norėtų panaudoti prasmingai, be to, ir stojant studijuoti savanoriavusiems pridedama balų. „Kol kas esu labai užsidegusi rasti savanoriauti vietą. Labai norėjau tai daryti turizmo srityje, tačiau perskaičiau, kad Turizmo ir verslo informacijos centras priima savanorius tik nuo 21 metų“, – pasakoja Silvija. Mergina sako, kad rašiusi laiškus ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui, tačiau jokio atsakymo negavusi – matyt, todėl, kad šiose pareigose dabar niekas nedirba.
Dirbti savanore informacijos taške Silvija sakė nenorinti, nes jai nepatinka, kiek tuščiai laiko čia reikia praleisti. „Čia dirbantys savanoriai tarsi palikti likimo valiai, jų niekas nemotyvuoja – jokių mokymų, kursų, net šokolado, kad smagiau būtų dirbti, nepasiūlo“, – pečiais trauko S. Bastytė.
Merginos sakė, dar šiek tiek paieškosiančios internete – gal pavyks rasti, kas Jurbarke priima savanorius. „Atsiverti didesnių miestų puslapius – ten siūloma daugybė vietų savanoriauti, o Jurbarke – balta dėmė“, – stebisi Augustė ir Silvija.
Nežinia, ar ilgai veiks šis Jaunimo informacijos taškas, juk jaunimas dabar išmanus, pats moka rasti informacijos internete. Ne visos gražios idėjos prigyja, ypač, jei jos paliekamos savieigai. Keista tik, kad jaunimui, norinčiam savo laiką skirti savanoriavimui, taip sunku kur nors prisibelsti.
Jūratė Stanaitienė
