Praėjusį rudenį Aplinkos ministerijos džiugiai paskelbtas III daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapas stipriai buksuoja. Renovuoti namų neskubama visoje Lietuvoje – Būsto energijos taupymo agentūra vertinti gavo 479 paraiškas iš kvietime numatytų 525. Jurbarko r. savivaldybėje programą stabdo keisčiausios priežastys. Paskutinė naujiena – abejotini skaičiai investiciniuose planuose, kurie kelia nepasitikėjimą šių planų kokybe.
Nepatikimas rengėjas
Balandžio 29 d. „Šviesoje“ rašėme, kaip dėl savivaldybės valdininkų neveiklumo ir neatsakingumo nusitęsė investicijų planų derinimas VšĮ Būsto energijos taupymo agentūroje (BETA). Jurbarko r. savivaldybės administracijos skelbtame konkurse parengti 40 investicijų planų paketą laimėjusi UAB „Findep“, pasirodo, neturėjo teisės juos rengti, nors jos paslaugos savivaldybei kainuos beveik 56 tūkst. eurų. Planus rengęs UAB „Findep“ finansavimo skyriaus vadovas Andrius Pšemeneckas neturėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Kaip šiai įmonei pavyko laimėti konkursą, neturint reikiamos kvalifikacijos, ir kokius reikalavimus konkursui pateikė savivaldybės administracija, žino tik ji pati.
BETA atmetė investicinius planus ir pareikalavo vykdyti tokių planų rengėjui keliamus reikalavimus. BETA projektų įgyvendinimo specialistas Mantas Juška tada laikraščiui teigė, kad buvo rasta išeitis – UAB „Findep“ privalėjo rasti subrangovą, turintį reikiamą kvalifikaciją, o Jurbarko r. savivaldybė BETA atsiųsti oficialų raštą dėl problemos sprendimo.
Savivaldybė sujudo tik po to, kai situacija ėmė domėtis spauda. Kalbėti vengę valdininkai tvarkėsi už uždarų durų – rengė susirinkimus, važiavo į Tauragę, ruošė raštus ir pagaliau, gegužės 2 d., BETA patvirtino 7 namų – Dariaus ir Girėno g. 97 A, 68 ir 39, V. Kudirkos g. 30, Daukanto g. 19, Gedimino g. 24 ir Kauno g. 40 investicinius planus.
Pabrangimą neigia
Daugiabučius renovavus iki šių metų galo valstybė kompensuotų 15 proc. investicijų, tenkančių energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms, o dar 20 proc. parama būtų skirta iš Klimato kaitos specialiosios programos, tačiau darbus baigus vėliau valstybės parama mažės 5 proc. ir sieks tik 30, o ne 35 proc.
Nors valdininkai vienu balsu tvirtina, kad sąlygos bus pakeistos ir finansavimas išliks didesnis, pritardami investiciniams projektams daugiabučių gyventojai sutiks su galimu pabrangimu, ir tik Vyriausybės gera valia finansinė našta gali nedidėti.
Gavusi atsakymą iš BETA savivaldybės administracija perdavė investicinius planus paskirtajam renovacijos administratoriui UAB „Jurbarko komunalininkas“, kad pradėtų tolimesnes procedūras. Bendrovė planus paskelbė internetinėje svetainėje ir išsiuntinėjo gyventojams kvietimus į susirinkimą, kuriame vardiniu balsavimu planams turėtų būti pritarta arba jų atsisakyta.
Skaičiai „iš lubų“
Renovacijai besiruošiančių namų gyventojai gali išstudijuoti parengtus planus, tačiau žinant, kad žmonės užsiėmę arba nelinkę gilintis į sudėtingus dokumentus, galima numanyti, kad planais domėjosi vos vienas kitas. To, matyt, tikėjosi ir investicinių planų rengėjai, ir užsakovai, dėję ant planų parašus. Tačiau įsigilinus vos į kelis skaičius ir parašus, matyti, kad šie planai negalėjo būti tvirtinami.
Susidūrusieji su valdiškomis įstaigomis žino, kaip formaliai žiūrima į kiekvieną punktą, parašą ar kitokią smulkmeną. Tačiau tai, kad investicinių planų tituliniame plane pasirašo Investicijų plano rengimo vadovas Šarūnas Berkmanas, o visuose kituose puslapiuose, kaip investicijų plano rengimo vadovas pasirašinėja jau minėtas kvalifikacijos rengti planus neturintis A. Pšemeneckas, neužkliuvo niekam. Kam rūpi, kad aplinkos ministro įsakyme dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo sakoma, jog „investicijų plano rengimo vadovas pasirašo ant kiekvieno investicijų plano lapo“?
Dar įdomesni skaičiai lentelėje, kurioje pateikiamas didžiausios leistinos įmokos dydis – tai mėnesinis įmokos dydis, kuris nustatomas pagal LR Vyriausybės nutarime pateiktą formulę. Šio dydžio negali viršyti preliminari apskaičiuota mėnesinė įmoka kiekvienam butui (eurais/kv. m).
Įtartina atrodo, kad skiriasi sumos investiciniuose planuose, pateiktuose gyventojams vasario mėnesį prieš ruošiantis juos tvirtinti Būsto energijos taupymo agentūroje, ir jau patvirtintuose planuose. Pavyzdžiui, V. Kudirkos g. 30 namo pradiniame investicijų plane mėnesinės įmokos dydis buvo 0,66 Eur/kv. m/mėn., o patvirtintame plane ji išaugo dvigubai – iki 1,12 Eur/kv. m/mėn. O gal net 1,17 Eur/kv. m/mėn, nes oficialiame dokumente rašomi skirtingi skaičiai, kai turėtų būti vienodi. Kodėl gyventojams buvo rodomi vieni skaičiai, o agentūrai pateikti kiti?
Investicinių planų rengėjas į juos neįrašė ir formulės, pagal kurią apskaičiuojamas didžiausios leistinos įmokos dydis, pateikė tik formulėje naudojamus skaičius ir formulės kintamuosius.
Šiuolaikinių technologijų laikais viską galima rasti internete. Vienas iš formulės kintamųjų – Ke reiškia šiluminės energijos kainos tarifą, fiksuotą konkrečioje vietovėje atnaujinimo projekto patvirtinimo dieną, tai yra gegužės mėn. Patvirtintame investiciniame plane Ke yra 0,095 Eur/kWh, tačiau atsivertus AB „Kauno energija“ puslapį aiškiai parašyta, kad tuo metu energija kainavo vos 0,045 Eur/kWh. Iš kur ištraukė skaičių investicijų planų rengėjas, nežinia.
Jei būtų įrašytas tikrasis šiluminės energijos tarifas, didžiausia leistina įmoka būtų vos 0,55 Eur/kv. m/mėn. Dvigubai didesnis Ke tarifas leido apskaičiuoti didesnį didžiausios leistinos įmokos dydį, kurio neviršys kiekvieno buto preliminarios mėnesinės įmokos. Minėto namo atveju kiekvienam butui apskaičiuotas mėnesinės įmokos dydis B pakete siekia nuo 0,77 iki 1,02 Eur/kv. m. Kad šios sumos būtų mažesnės už didžiausią leistiną įmoką, greičiausiai ir buvo išgalvotas tarifas 0,095 Eur/ kWh.
Viskas paprasta – jei preliminari buto mėnesinė įmoka viršija didžiausią leistiną normą, investicijų planų rengėjas turi gauti kiekvieno gyventojo pasirašytą atskirą sutikimą, kad jis pasirengęs mokėti daugiau. Tą reikėjo padaryti dar prieš teikiant planus tvirtinti BETA. Galima buvo koreguoti investicijų dydį, bet tam reikėtų perplanuoti numatytus darbus arba ilginti kredito terminą, tačiau jis jau maksimalus – 20 metų.
Stringant daugiabučių renovacijos programai savivaldybės, už programą atsakingos įstaigos greičiausiai yra gavusios nurodymus daryti viską, kad ji vyktų, todėl į pažeidimus užmerkiamos akys. Todėl ant nežinia kokiais skaičiais paremtų investicijų projektų atsirado ir BETA specialisto M. Juškos, ir savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Viktoro Ganusausko parašai.
Beje, M. Juškos parašų nerasite ant lapų, kuriuose yra įtarimų keliančių skaičių, ant titulinio investicijų plano puslapio nėra ir UAB „Jurbarko komunalininkas“ atstovų parašų. Šiomis dienomis rengiamuose gyventojų susirinkimuose apie tai galima paklausti už renovaciją atsakingų asmenų.
Ir dar – kiekvienas gyventojas gali paskaičiuoti pats, kiek jam kainuos renovacija. Investiciniuose planuose pateikta lentelė, kurioje yra šis skaičius, bet (siurprizas!) padauginę buto plotą iš mėnesinės įmokos dydžio ir 240 (tiek mėnesių teks mokėti kreditą), gausime vėl kitokius skaičius.
Jūratė Stanaitienė