Įveikti smurtą bando pasitarimuose (5)

Lietuvą drebinant smurto skandalams, kyla klausimas, kokioje visuomenėje gyvename. Kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje, greitai ir tinkamai į jį reaguoti? Tokie klausimai buvo keliami Jurbarko r. savivaldybė- je surengtame pasitarime.

Auka – moteris

Didžiojoje savivaldybės salėje susirinkę teisėsaugos atstovai ir socialiniai darbuotojai, seniūnijų socialiniai pedagogai, savivaldybės vadovai, Vaiko teisių apsaugos, Socialinės paramos skyrių specialistai sutarė, kad skaudžių nelaimių išvengti galima tik dirbant drauge. Tačiau priekaištų įvairių institucijų atstovai vieni kitiems turėjo ne vieną.

„Tai, kas vyksta dabar, yra tik ledkalnio viršūnė. Mes smurto problemą stebim seniai ir galime teigti, kad jis egzistuoja kas trečioje šeimoje. Tai ne tik asocialios, bet ir išsilavinusių asmenų šeimos“, – skaičiais ir faktais pribloškė pranešimą skaičiusi Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro direktorė N. Meilutienė. Ši įstaiga turi jau devyniolikos metų patirtį, penkerius dirba kaip specializuota pagalbos įstaiga. Lietuvoje veikia 16 tokių įstaigų, kurios nemažai prisidėjo kuriant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

Beveik 95 proc. smurto artimoje aplinkoje sudaro smurtas prieš moteris, todėl jų apsaugai ir skiriamas didžiausias dėmesys.

„Dažniausiai smurtininkas taip pat būna užaugęs smurtaujančioje aplinkoje, todėl į moterų pasiteisinimą, kad jos gyvena su skriaudėju dėl vaikų, galima atsakyti, kad ji augina būsimus smurtininkus“, – įsitikinusi N. Meilutienė.

Smurtas eina uždaru ratu: sąlyginės ramybės fazėje įtampa kaupiasi pamažu, vėliau smurtas pratrūksta emocijomis, smūgiais, po to smurtautojas atsiprašo aukos, susitaiko, ir vėl ratas sukasi. Auka linkusi pateisinti smurtautoją – dėl ligos, sunkios vaikystės, alkoholio, genų, tačiau reikia suvokti, kad smurtą skriaudėjas pasirenka, taip jis gali kontroliuoti auką.

Slepia smurtą

„Per metus šeimose nužudoma apie 20 moterų. Apie tai vengiama kalbėti. Moteris nesaugiausia namuose, o užtikrinus jos saugumą saugūs bus ir šeimoje augantys vaikai“, – tvirtina N. Meilutienė. Moterys kenčia ne tik nuo fizinio, bet ir nuo psichologinio, ekonominio, socialinio smurto.

Fizinį smurtą atpažinti nesunku – tai išduoda mėlynės ant kūno, išmušti dantys, sulaužyti kaulai, klausos sutrikimai. Neretai moterys tikina, kad nugriuvo, nuvirto, tačiau pasikartojantys sužalojimai turėtų priversti sunerimti moters artimuosius.

Sunkiau atpažinti kitas smurto rūšis, tačiau jei moteris nebebendrauja, vengia išeiti iš namų, vėluoja į darbą ar net jame nepasirodo, ją kamuoja  drebančios rankos, baimė, širdies, skrandžio skausmai, sutrinka valgymas, atsiranda depresijos požymių, vengia pasakoti apie savo gyvenimą, galima numanyti apie nesaugią jos aplinką.

Tokia moteris praranda pasitikėjimą savimi, ima savęs negerbti. Matydami beviltišką mamą jos ima negerbti ir vaikai. Auka nebyliai šaukiasi pagalbos, nes pati susitvarkyti jau negali. Ji bijo išeiti, nes dažnai jai grasinama, ji neturi kur eiti, pajamų, kartais ją sulaiko religiniai ar kultūriniai įsitikinimai, kartais – net meilė smurtautojui.

Padėti tokiai moteriai pirmiausia turi artimieji, visuomenė. Atsisakyti požiūrio „Ne mano daržas, ne mano pupos“ dažnai nepatogu, tačiau nors šiek tiek įsikišę – pasakę smurtautojui, kad žinome, kas vyksta, pranešę reikiamoms institucijoms, pasakę moteriai, kad bijome dėl jos ir vaikų saugumo, tačiau jos neteisiame, o norime tik padėti, galime išvengti skaudžių įvykių.

Pasak N. Meilutienės, neretai net esant akivaizdžių smurto požymių prokurorai nutraukia ikiteisminį tyrimą, o teisėjai paskiria neadekvačias bausmes. „Jei smurtautojas įpareigojamas vakarus ir naktis leisti namuose – ten, kur gyvena jo auka, tai jis iš neturėjimo ką veikti ir toliau ją daužys“, – sako specialistė. Pasak jos, teisėsaugininkai turi suvokti, kodėl auka neduoda parodymų, o prokuroro išvada „pati prisiprašė“ sumuštos moters byloje daug pasako apie požiūrį į šią problemą.

Priekaištus atmetė

Jurbarko r. apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis nelinkęs sutikti su kai kuriais pranešėjos teiginiais. Pasak jo, negalima tvirtinti, kad smurtauja tik vyrai prieš moteris – teismų praktikoje yra ir kitokių pavyzdžių. „Proceso dalyviai – dvi pusės, ir nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris. Negalima kaltinti vyrų tik dėl to, kad jie fiziškai stipresni“, – mano R. Klimaitis.

Ar tie keli procentai nukentėjusių vyrų atsveria 95 proc. atvejų, kai auka – moteris? Vargu. Tačiau teisėjas turi savo nuomonę.

R. Klimaitis didelės problemos nemato ir inteligentiškose šeimose. Pasak jo, vis tik pirmiausia prevencija reikalinga rizikos šeimose. „Apie smurtą reikia aiškinti kaimuose, pažeidžiamiausiuose sluoksniuose“, – mano jis. 

Teisėjas mano, kad objektyviai įvertinti sužalojimus ir nuspręsti, ar tai smurto padarinys, gali tik teismo ekspertas.

Pasak R. Klimaičio, teismai yra tik pasekmių šalintojai ir vadovaujasi įstatymais, kurie sako, kad smurtas artimoje aplinkoje yra nesunkus nusikaltimas, ir smurtautojai sulaukia atitinkamų bausmių. Dažniausiai jiems skiriami viešieji darbai, laisvių apribojimas, o reali laisvės atėmimo bausmė taikoma itin retai. Smurtautoją dar galima nukreipti išklausyti atitinkamus kursus. „Aš savo vardu galiu teigti, kad tokią priemonę skiriu ir skirsiu dažniau, o kolegoms galiu tik patarti, nes nuosprendžius jie priima savarankiškai“, – tvirtino teisėjas.

R. Klimaitis pateikė ir skaičių: pernai Jurbarko r. apylinkės teisme išnagrinėta 231 byla, iš kurių 80 – dėl smurto artimoje aplinkoje. Nutraukta 21 byla, neretai – susitaikius aukai ir skriaudikui. „Tokią galimybę numato įstatymai, o teismas šiuo atveju negali nenutraukti bylos“, – sakė teisėjas.

Už prevenciją

Teisėjui pritarė ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros Jurbarko padalinio prokurorė Dangira Vidutienė. „Negaliu teisintis, kodėl nutraukiami ikiteisminiai tyrimai. Priežasčių būna įvairių, tačiau viena dažniausių – susitaikymas. Auka dar prieš teismą ašaromis laisto teismo koridorius dėl namo negrįžtančio vyro“, – sakė prokurorė. Tačiau net nutraukus tyrimą negali susidaryti nebaudžiamumo įvaizdis – smurtautojas yra ir toliau stebimas, privalo lankytis probacijos tarnyboje, o pažeidus įpareigojimus jam gresia teismas.

„Mes susiduriame su prevencijos trūkumo pasekmėmis“, – įsitikinusi D. Vidutienė. Smurto artimoje aplinkoje vis daugėja: 2015 m. pradėta 115 ikiteisminių tyrimų, iš jų 7 – dėl smurto prieš mažamečius, pernai – 135, 11 atvejų nukentėjo mažamečiai. „Už visų skaičių slepiasi šeimos drama“, – teigė prokurorė, taip pat pasigendanti bendradarbiavimo tarp visų atsakingų institucijų – pradedant ministerijomis, baigiant teismais. 

Lygtinai nuteisti ar gavę teismo įpareigojimus nusikaltę asmenys prižiūrimi probacijos pareigūnų. Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Jurbarke vyresnioji inspektorė Odeta Mačiulienė pasidžiaugė, kad smurtinį elgesį keičiančios programos pamažu duoda vaisių – vienas kitas smurtautojas teigia supratęs blogą savo elgesį. 104 asmenis įskaitoje turinčios įstaigos pareigūnės prasižengėlius auklėja ne tik kabinete, bet vyksta ir į namus. „Nuo šiol galėsime namuose lankytis ir savaitgaliais, todėl labai norėtume, kad su mumis drauge vyktų ir socialiniai darbuotojai“, – sakė O. Mačiulienė.

Kad padėtis rajone negerėja pripažįsta ir Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius. Pareigūnams pernai teko 565 kartus reaguoti į skambučius dėl smurto artimoje aplinkoje. Beveik visais atvejais smurtautojas, o neretai ir auka būna neblaivūs.

„Tai prioritetinė policijos veiklos kryptis“, – tikino Jurbarko r. PK viršininkas ir paprašė susirinkime dalyvavusių socialinių darbuotojų užsirašyti atsakingų pareigūnų telefonų numerius ir visais klausimais nedelsiant kreiptis į juos.

Didžiausia problema, pasak A. Dumčiaus, kad pareigūnai būna vieni, o neretai šiose šeimose auga vaikai, kuriais reikia pasirūpinti. Į tokius iškvietimus turėtų važiuoti ir socialiniai darbuotojai, vaiko teisių skyriaus specialistai „Taip, reikia norminių aktų, tačiau juose taip pat nebus viskas reglamentuota. Reikia tinkamo požiūrio, noro dirbti ir iniciatyvos. Galbūt reikia mažiau profesionalesnių darbuotojų, o ne daug, bet geriančių kavą“, – griežtai sakė A. Dumčius. Pasak jo, reikėtų nevengti ir specialistų rotacijos – viename krašte dirbant atbunka požiūris, atsiranda giminių ir pažįstamų ratas. 

Pažeidžiamiausi – vaikai

Šeimoje smurtą patiriančios moterys dar gali pasirūpinti savimi, o vaikais turi rūpintis visa visuomenė. Pasak Jurbarko švietimo centro direktorės pavaduotojos psichologės Audronės Kriščiukaitienės, smurto proveržių šeimose, mokyklose daugėja. „Vaikai įvardija, kad patyčios – bendravimo dalis“, – teigė psichologė. 

Vaikų patiriamas smurtas įvairus – emocinis, fizinis, seksualinis, nepriežiūra. Sužalojimų būna įvairių – mėlynės, lūžiai, daiktų žymės ant kūno, nuplikinimai, nudeginimai nuorūkomis – vaikai juos dangsto rūbais. „Jei sužalojimus pastebite neįprastose vietose, atkreipkite dėmesį. Jei vaikas nustojo bendrauti su draugais, tapo tylus, pradėjo elgtis žiauriai su gyvūnais, nelikite abejingi. Visi šie ženklai gali reikšti vienokį ar kitokį smurtą prieš vaiką“, – sakė A. Kriščiukaitienė.

Pirmas ženklas, kad kažkas yra ne taip – pakitęs vaiko elgesys. Kilus įtarimams reikia stebėti, kaip vaikas bendrauja su tėvais, kalbėtis su juo ir su tėvais. „Jei vaikas keistai reaguoja į švelnius tėvų žodžius, jei susigūžia, jei tėvai nenori bendrauti, akivaizdžiai išsisukinėja, pyksta, tai gali būti smurto pasekmė“, – sakė psichologė. 

Jurbarko švietimo centro darbuotoja pateikė praktinių pavyzdžių, kaip kalbėtis su tėvais ir vaikais. „Mes per mažai klausiame ir kalbame. Arba neišgirstame“, – tvirtino specialistė. Jei kyla įtarimų, o trūksta žinių, kompetencijos, nelaukime – kreipkimės į specialistus, institucijas. Geriau apsirikti, nei sulaukti nepataisomų padarinių. 

Įvykusi diskusija – dar vienas žingsnelis atsikratyti abejingumo, nebūti akliems šalia esančiųjų skausmui. Vienas po kito šalyje pasikartojantys smurto prieš vaikus atvejai tegul parodo ne dar didesnį smurto mastą, o tai, kad tapome mažiau abejingi, ir įstatymais bei reglamentais besivadovaudami nepamirštame, kad visų pirma esame mamos, tėčiai, žmonos, vyrai – žmonės, kuriems rūpi.

Jūratė Stanaitienė