Specialistai jau seniai pastebi, kad vaikų ir jaunimo sveikata Lietuvoje prastėja, ir sieja tai su judėjimo stoka. Matydami tuščias žaidimų aikšteles ir kiemus, sakome, kad vienintelė galimybė ir būtinybė pasimankštinti daugumai vaikų, ko gero, bėra tik kūno kultūros pamokos. Apie vaikų sveikatą ir fizinį aktyvumą kalbėjomės su gydytoja Nijole Kiudiene ir kūno kultūros mokytoju Vadimu Aksionovu.
Specialistai jau seniai pastebi, kad vaikų ir jaunimo sveikata Lietuvoje prastėja, ir sieja tai su judėjimo stoka. Matydami tuščias žaidimų aikšteles ir kiemus, sakome, kad vienintelė galimybė ir būtinybė pasimankštinti daugumai vaikų, ko gero, bėra tik kūno kultūros pamokos. Apie vaikų sveikatą ir fizinį aktyvumą kalbėjomės su gydytoja Nijole Kiudiene ir kūno kultūros mokytoju Vadimu Aksionovu.
Mokykla padeda būti sveikiems
„Ne mokykla kalta, kad vaikai nesveiki, bet mokykla gali padėti vaikui būti sveikam. Ir padeda“, – įsitikinęs mokytojas Vadimas Aksionovas, kūno kultūros pamokas vedantis Viešvilės ir Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėse mokyklose.
Per dvylika darbo metų jis nepastebėjo, kad vaikai būtų labai pasikeitę – jie vis tokie pat judrūs, o kūno kultūros pamokose juos labai motyvuoja rezultato siekimas, galimybė lenktyniauti. Per pamokas mokoma taisyklingo judėjimo, kuris svarbus sveikatai. Svarbiausia, kad vaikas augtų sveikas, o jei turi ypatingų gabumų ir duomenų, gali save realizuoti lankydamas pasirinktos sporto šakos treniruotes.
Kūno kultūros pamokų vaikai vengia dažniausiai ne dėl nenoro judėti, o dėl tokių priežasčių, kurios su judėjimu nesusijusios – tingi ar pamiršta atsinešti sportinę aprangą arba, pavyzdžiui, mano, kad jų apranga prastesnė už kitų. „Be to, pamoka – visų dalykų, ne tik kūno kultūros – yra prievolė, todėl reikia vaikus sudominti. Vaikams, pavyzdžiui, patinka lenktyniauti, bet negali rengti bendrų lenktynių fiziškai stipresniems ir silpnesniems, nes pastarieji neturės jokios galimybės nugalėti, vadinasi, ir patirti laimėjimo džiaugsmo“, – įsitikinęs mokytojas Vadimas.
„Kažkada šios pamokos vadinosi fiziniu lavinimu, bet kūno kultūra apima daugiau, ji siejasi ir su sveikata. Nors vaikai dažniausiai supranta tiesiogiai – vaikinams kūno kultūra siejasi su raumenimis, mergaitėms – su dailia figūra, – sako mokytojas. – Per pamokas tenka aptarti daug dalykų. Pavyzdžiui, kaip, ką ir kada valgyti. Jei kūno kultūra yra pirmoji pamoka, pastebiu, kad kai kuriuos vaikus pykina. Pasirodo, į mokyklą jie ateina nieko nevalgę. Skaudi tema – traškučiai, guminukai. Kalbamės ir apie miego režimą, ir apie iškrypusius stuburus – labiausiai jie iškrypsta namie daug sėdint prie kompiuterio ar televizoriaus“, – sako mokytojas.
Mokytojas V. Aksionovas neabejoja, kad kiekvienas vaikas nuo rudens iki pavasario padaro pažangą, ypač tie, kurie išgirsta patarimus ir stengiasi – juk daro tai dėl savęs. „Iš kūno kultūros neskiriami namų darbai, bet aš atsargiai skiriu, patariu, ką vaikai patys galėtų padaryti saviugdai, kad būtų sveiki. Pridedu ir tai, kad pasitreniravę galėtų garsinti mokyklą. Vaikus tai motyvuoja – Viešvilės mokiniai šiemet sporto varžybose jau iškovojo dvi taures, Naujamiesčio – vieną“, – pasakoja kūno kultūros mokytojas.
Pasak jo, norinčiųjų eiti į sporto būrelius mažėja. Bet vaikai dabar turi žymiai daugiau pasirinkimų, kai kurios veiklos yra susijusios su judėjimu, pavyzdžiui, šokiai.
Mokytojas pastebi, kad kaimo vaikai vis dar tebėra fiziškai ištvermingesni ir sportiškesni, nes turi daugiau galimybių judėti: net į mokyklą mieste vaikus atveža tėvai, kaimo vaikai ateina patys.
Blogiausia, pasak mokytojo, kad baigus mokyklą baigiasi ir kūno kultūra, tokio dalyko nėra ir daugumoje aukštųjų mokyklų. Suaugusieji gali rinktis sporto klubus ar kitokias galimybes sportuoti, judėti, bet – savo noru. O nori ne visi. Tad ir gerai, kad bent vaikams kūno kultūra yra privalomas dalykas.
Judėjimas – visiems ir visą gyvenimą
Be jokios abejonės, teigia vaikų ligų gydytoja Nijolė Kiudienė, sveikatos pamatai klojami vaikystėje, o judėjimas yra pagrindinė žmogaus sveikatos ir organizmo vystymosi varomoji jėga. „Ankstyvoje vaikystėje fizinė veikla yra žaidimai. 1-3 m. vaikai jau gali pradėti plaukti, 4-5-erių – slidinėti, 6-7-erių – čiuožti, 9-12-os – irkluoti, 13-14-os – gali pradėti lankyti futbolo, krepšinio, tinklinio, stalo teniso treniruotes. Tik sunkioji atletika leistina vėliau, nuo 16-17 metų, nes jaunesniame amžiuje sunkumų kilnojimas, boksas gali pakenkti sveikatai, ypač kaulų vystymuisi. O kūno kultūros pamokos naudingos ne tik sveikiems, bet ir silpnesnės sveikatos vaikams bei sveikstantiems po įvairių ligų, tik vaikui turi būti paskiriama atitinkama fizinio lavinimo grupė“, – sakė gydytoja.
Du-tris kartus per savaitę kurios nors sporto šakos treniruotes lankantys vaikai ir kitomis dienomis neturėtų pamiršti mankštos, judriųjų žaidimų, nes užsiiminėjant viena sporto šaka paprastai lavinama tik tam tikra raumenų grupė. Fiziniais pratimais treniruojami ne tik raumenys, bet ir stiprinama širdis bei kvėpavimo sistema.
Širdies darbas, pasak gydytojos, susijęs su visų kitų raumenų veikla: kuo intensyviau dirba raumenys, tuo daugiau turi dirbti ir širdis. Treniruodami kūno raumenis fiziniais pratimais treniruojame ir širdies raumenį. Įrodyta, kad nesportuojančių žmonių širdis susitraukdama išstumia 50-60 cm3 kraujo, o sistemingai sportuojančių – net 80-100 cm3. Fiziškai neaktyvių žmonių širdis patyrusi fizinį krūvį ima smarkiai plakti, o sportuojančiųjų plaka ramiai, bet stipriau susitraukinėja ir visiškai patenkina padidėjusius organizmo deguonies poreikius. Tokia širdis mažiau pavargsta, jai pakanka trumpesnio poilsio. Sportuojančiųjų širdyje išsivysto papildomų kraujagyslių, raumuo geriau aprūpinamas krauju, taigi ir kitomis mitybos medžiagomis bei deguonimi. Kraujagyslės tampa elastingesnės, kraujospūdis paprastai būna normalus.
Panašiai ir su kvėpavimo sistema. Atliekant fizinius pratimus į plaučius patenka daugiau oro. Kvėpavimo raumenys, kurie lemia įkvėpimo kokybę, sustiprėja, šonkaulių kremzlės tampa elastingesnės, padidėja krūtinės ląsta. Nesportuojančių žmonių krūtinės ląsta gali išsiplėsti 4-6 cm, sportuojančių – 8-10 ar dar daugiau centimetrų. Fiziniai pratimai ugdo įprotį giliai kvėpuoti, į plaučius patenka daugiau oro, kraujas geriau aprūpinamas deguonimi. Vadinasi, gerėja ir visų kitų organų būklė.
„Žmogaus organizme viskas tampriai susiję. Judėjimas – tai ne tik raumenų darbas, mankštinantis dalyvauja visos nervų sistemos grandys, jutimo organai, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, vidaus sekrecijos liaukos, šalinimo organai. Vaikystėje, kai visi organai yra augimo ir brendimo stadijoje, jei vaikas reguliariai mankštinasi, auga stipresnis ir sveikesnis ir ateityje turi galimybę išvengti daugybės susirgimų. Bet labai svarbu, kad ir užaugęs nepamirštų judėjimo naudos.“
Gyd. N. Kiudienė sakė negalinti teigti, kad dabar vaikai yra žymiai silpnesnės sveikatos nei buvo prieš tris dešimtmečius, kai ji pradėjo dirbti. Dabartinius vaikus ji vadina gležnesniais: „Dabar turime daug mažiau prisirašiusių vaikų – juk gyventojų yra labai sumažėję, bet darbo krūvis nė kiek ne mažesnis. Vaikai dabar gležnesni – veikia maistas, oras, ankstyvas įsiliejimas į kolektyvą – turiu mintyje darželius. Tačiau vaikai ir labiau prižiūrėti, tėvai jais labiau rūpinasi ir pas gydytoją atveda ne tik susirgus, bet ir sveikus vaikus – profilaktiškai patikrinti, pasikonsultuoti.“
Tačiau, pasak vaikų ligų gydytojos, tėveliai būtų dar rūpestingesni, jei savo pavyzdžiu rodytų vaikams sportavimo, mankštinimosi naudą: „Daryti mankštą ar kaip kitaip judėti privalu visiems – nuo mažo iki seno. Tą nuolat reikia akcentuoti ne tik vaikams, bet ir tėvams. Vaikams judėjimo, kurį gauna ugdymo įstaigose, neužtenka – galėtų tėvai, kartu gyvenantys seneliai išeiti su vaikais pasivaikščioti ar užsiimti kokia nors kita judria veikla. Į judėjimą turi įsitraukti visa šeima. Vietoj mobiliojo telefono vaikui geriau dovanoti kamuolį ir kartu pažaisti.“
Gydytoja N. Kiudienė akcentuoja ne tik fizinę, bet ir psichinę vaikų sveikatą: „Psichologiškai vaiką labai išeikvoja ir pamokos, ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterių, taip pat – išsiskyrimas su tėvais, kai jie ilgam išvyksta į užsienį, ir daug kitų dalykų. Fizinė kultūra padeda palaikyti ir psichinę sveikatą.“
Ir kūno kultūros pamokose, ir savarankiškai mankštinantis, pasak gydytojos, neturi būti perlenkta lazda: „Svarbu, kad vaikas nepersitemptų, kad gautų teigiamų emocijų. Gal nereikėtų pavasarį, kai vaikai išsekę, bėgti ilgų krosų. Kai padaugėja susirgimų, fizinis krūvis irgi turėtų būti mažesnis. Ir dar – kažin ar vaikai persirengia po kūno kultūros pamokų? Persivilkti reikėtų ir suprakaitavusius marškinėlius, ir kojines persiauti – ne tik dėl blogo kvapo. Kol suprakaitavę išdžius, ypač – nešildomose klasėse, gali ir susirgti.“
Pokalbio pabaigoje gydytoja N. Kiudienė priminė liaudies išmintį: pametei pinigus – nieko nepraradai, iššvaistei laiką – daug praradai, netekai sveikatos – praradai viską. Deja, tą posakį dabarties žmogus neretai linkęs apversti atvirkščiai. Bent jau, kol yra sveikas.
Problemą išspręs politikai?
Spalio mėnesį Seime buvo surengtas sporto forumas „Sveiki, fiziškai aktyvūs, sportiškai išprusę vaikai ir jaunuoliai – moderni, ekonomiškai stipri ir saugi valstybė“. Renginys skirtas ne aukštojo meistriškumo sporto klausimams, o visų Lietuvos piliečių fizinio aktyvumo problemoms apsvarstyti.
Pranešimuose buvo teigiama, kad Lietuva pagal jaunimo ir kitų amžiaus grupių žmonių judėjimą atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kad daugelyje mokyklų nėra privalomų kūno kultūros pamokų per savaitę skaičiaus. Pamokų skaičių siūloma didinti iki trijų savaitinių, tačiau tam trukdo nustatytos mokinių krūvio ribos. Sporto forume kelta infrastruktūros problema – ne visos mokyklos turi tinkamas sporto sales, įrangą, miestuose trūksta dviračių takų, sporto klubuose kainos per aukštos vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas teigė, kad 75-87 proc. paauglių iki 15 metų per savaitę nesimankština tiek, kiek rekomenduojama. Fiziškai neaktyvūs žmonės Lietuvai per metus kainuoja 2,5 mlrd. litų.
Pabrėžta, kad su sporto skatinimu susiję dokumentai ir įstatymai dažniausiai būna geri, tačiau jie nevykdomi. Rezoliucija forume nepriimta – tai padaryti tikimasi vėliau, apibendrinus visas idėjas ir pasiūlymas.
Danutė KAROPČIKIENĖ
