Pirmasis gegužės sekmadienis vėl atskuba su švente į kiekvienus namus – minėsime Motinos dieną. Neatsitiktinai pavasarį, kai nauja gyvastimi į pasaulį veržiasi motina Žemė, pagerbiame ir už gyvenimą dėkojame savo mamoms.Kaip nesuvokiamas gamtos vitališkumas, taip žodžiais neapsakoma ir motinystė.Raudonėje gyvenanti keturių vaikų mama Irena MASKOLAITIENĖ kalbėjo paprastai, be patoso – džiaugėsi, kad vaikai užaugo dori, gyvena laimingi ir kelio į tėvų namus neužmiršo.Poetiškai kalbėti – poetų priedermė, o mamų – gimdyti, auginti, mylėti. Nes motinystė ir yra didelė meilė.
Namai – pilni laimės
Žalias, tarsi pavasario nuspalvintas, namas, vėjyje linksmai plazdanti vėliava, po langais besistiebiantis rožynas – šviesi ir jauki raudoniškių Irenos ir Albino Maskolaičių sodyba.
Žydėjimu apsunkusios brandžios obelys. O jauname sodelyje oriai vaikštinėja gandras, ir netikėtai užklydęs kaukėtas svečias jam – nė motais.
„Naminis!“ – tarpduryje šypsosi šių gražių namų šeimininkai ir kviečia į vidų. Irenos ir Albino šeimą gandrai aplankė keturis kartus ir atnešė tris sūnus ir dukrelę.
Visi keturi, pasak Irenos, pabiručiai, pametiniai. Pirmagimio Irena sulaukė prieš 37-erius metus, būdama septyniolikos.
„Buvo jau ruduo, lapkričio 28- oji. Šalta žiema tada buvo…“ – prisimena ji tą ypatingą dieną.
