Tradiciniai profesijų pasirinkimai ilgą laiką buvo susiję su tam tikromis nuostatomis – kas tinka vaikinams, nesirinko merginos. Tačiau šiandien stereotipai laužomi ir požiūris keičiasi. Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos feisbuke galima dirstelėti „pro rakto skylutę“ ir pamatyti, kuo gyvena pasirinkusieji šią mokymo įstaigą. O sprendimai labai įdomūs – merginos bando perprasti techninius dalykus, o vaikinai imasi virtuvės.
Armandas nori būti virėju
Nors tradicija dažnai maisto gaminimą deleguoja moterims, septyniolikmetis Armandas Bindokas laužo šį stereotipą ir entuziastingai siekia tapti profesionaliu virėju. Jis Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos pirmakursis. Šiemet šioje mokykloje mokosi 14 būsimų virėjų ir Armandas šioje grupėje – vienintelis vaikinas.
„Visada patiko gaminti maistą, ypač saldumynus. Tai mano aistra nuo vaikystės, kai stebėdavau, kaip mama ir močiutė gamina skanius šeimos patiekalus. Niekada nelaikiau maisto gaminimo vien tik moterišku užsiėmimu,“ – sako Armandas. Šeima Armandą palaiko, bet buvo ir tokių, kurie iš pradžių su šypsena vertino vaikino pasirinkimą.
Šiandien jis nori ne tik tapti puikiu virtuvės meistru, bet ir atskleisti, kad kulinarija gali būti labai patraukli karjeros kryptis. „Virtuvėje nėra vietos stereotipams. Čia svarbiausia kūrybiškumas ir nuoširdus darbas,“ – pabrėžia Armandas.
Vaikinas puikiai kalba angliškai, kelerius metus gyveno ir mokėsi Anglijoje. Ateityje svajoja pasitobulinti užsienyje pagal Erazmus+ programą, pamatyti, kaip darbas verda Europos šalių virtuvėse ir parsivežti naujų idėjų savo būsimai veiklai.
Automechanika – įdomu!
Automobilių remontas tradiciškai buvo laikomas vyriška profesija. Tačiau Elinga Motiejaitytė pasirinko būtent automechanikės specialybę. „Esu šaulė, tvirto būdo. Man patinka išardyti ir surinkti įvairius daiktus, suprasti, kaip viskas veikia. Kai pasakiau, kad planuoju tapti automechanike, daugelis mano draugų nesuprato, kodėl man taip įdomu, kas paprastai siejama su vyrišku darbu, galvodavo, kad juokauju,“ – sako aštuoniolikmetė ir tvirtai laikosi savo.
Šiandien Elinga jau įgauna pirmuosius įgūdžius taisydama automobilius. „Kol kas tai daryti mokausi automobilizmo būrelyje, bet ateityje laukia daug praktikos. Galbūt pavyks dalyvauti Erazmus+ programoje, padirbėti užsienyje su automobiliais, kurių Lietuvoje nėra labai daug ir išbandyti šiuolaikišką automobilių taisymo įrangą“.
Elinga įsitikinusi, kad nereikia nei bijoti, nei abejoti renkantis technines profesijas. „Mechanika nėra vyrų pasaulis – tai sritis, kurioje gali dirbti bet kas, kas turi žinių ir įgūdžių,“ – sako ji. O baigusi mokslus norėtų atidaryti savo automobilių servisą.
Jaunystė ir branda
Smalininkų TVM feisbuko rubrika „Pro rakto skylutę“ atveria ir daugiau pasirinkimų – mokyklą renkasi ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės, nutarę keisti profesiją, imtis kitos veiklos ar tiesiog išmokti kažko naujo. Tad kalbėti galima ne tik apie specialybės mokymąsi, bet ir patirtį, perduodamą jaunimui, ir apie jaunystės polėkį, galintį keisti vyresniųjų požiūrį į daugelį dalykų.
Valdas Adomaitis, į Jurbarką atvykęs iš Radviliškio, taip pat pasirinko Smalininkų TVM – rado ten galimybę išmokti to, kas vilioja. Liemenė, kaklaskarė, klasikinės kelnės – vyras stilinga apranga išsiskiria iš kitų, o apie save sako: „Esu senoviškas, smetoniškas“.
Valdo netrikdo tai, kad jis pirmakursis, amžiumi išsiskiriantis iš jaunųjų moksleivių būrio. Tai tik patvirtina, kad svajonę ar kažkada atidėtus norus galima pasivyti. „Ką išmoksi, ant kupros nenešiosi“, – prisimena savo tėvelio mėgtą posakį V. Adomaitis ir labai džiaugiuosi šiuo savo apsisprendimu.
Mokyklos koridoriuose galima sutikti įvairiausio amžiaus žmonių ir „Pro rakto skylutę“ pasižiūrėti ką jie čia veikia. „Mano tėtis buvo siuvėjas, tais laikais „kriaučius“, ir net megzti mokėjo. Buvo tikras auksarankis. Siūdavo ir man ką tik paprašydavau, net kostiumus. Dar turiu išsaugojęs tėvelio siuvimo mašiną ir puikiai prisimenu jo siūtą ilgą, juodą klasikinį paltą. Norėčiau tokiu pasipuošti,“ – pasakoja Valdas, Smalininkų TVM besimokantis siuvėjo amato.
Nors pirmosios siūlės gal kiek kreivokos ir susiuvus neteisingai tenka siuvinius ardyti, Valdas mano, kad visko galima išmokti, tik kantrybės ir noro reikia. „Siuvimas man yra daugiau nei darbas – tai kūryba, menas ir dėmesio detalėms reikalaujanti disciplina. Siuvimo brėžiniai – lyg architektūra. Daugelis mano, kad tai moterims skirtas užsiėmimas, tačiau istorijoje buvo daugybė garsiausių dizainerių vyrų,“ – sako V. Adomaitis.
Tad jei smalsu, o susidomėjimas gali virsti realiu siekiu, tikrai verta retsykiais žvilgtelti „Pro rakto skylutę“ Smalininkų TVM feisbuke – galbūt ten pamatysite ir savo svajonę.
Šių trijų žmonių istorijos puikiai iliustruoja, kaip visuomenės stereotipai pamažu kinta. Armandas, Valdas ir Elinga yra puikūs pavyzdžiai, kad kiekvienas turi teisę rinktis profesiją, kuri atspindi jų aistrą, nepriklausomai nuo tradicinių lyčių lūkesčių. Jie ne tik laužo seniai nusistovėjusias normas, bet ir skatina mus permąstyti, ką reiškia būti vyru ar moterimi tam tikroje profesijoje.
Svarbiausia, kad šie stereotipus laužantys žmonės įrodo: profesiniai pasirinkimai turėtų būti pagrįsti meile darbui, o ne lyties normomis. Tik laisvai ir drąsiai rinkdamiesi savo gyvenimo kelią, galime pasiekti didžiausią asmeninį pasitenkinimą bei profesinę sėkmę.
