Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis mieliau kalba apie nuveiktus darbus, nors didžiausi darbai parke – dar tik planuojami. Tačiau ir gerai atliekami kasdieniai darbai bei maži projektai Panemunių regioninį parką regioninių ir nacionalinių parkų vertinimo skalėje kilstelėjo 11 vietų į viršų.
Nestovėti vietoje
Šilinėje įsikūrusioje Panemunių regioninio parko direkcijoje vertinami nuveikti darbai ir dėliojami planai. Šiemet Panemunių regioninis parkas tarp 30 regioninių ir penkių nacionalinių parkų pakilo iš 22 į 11 vietą.
„Pirmose sąrašo vietose visada bus nacionaliniai parkai, vien todėl, kad juose dirba daug daugiau žmonių, jie turi specialistų, kurie dirba tik su projektais, o mes viską darome patys – ir projektus vykdome, ir lankytojų centre dirbam, ir leidimus išduodam, ir į miškus, panemunius einam“, – sako įstaigos direktorius Mindaugas Janušonis.
Prieš keletą metų lankytojų centre įrengus ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ lankytojų parke itin pagausėjo. Dabar jų skaičius nebeauga – pernai apsilankė 4740, vos dešimčia daugiau nei 2016 m. Tačiau beveik dvigubai daugiau buvo parduota lankytojų bilietų – 1040. „Ekspoziją jau apžiūrėjo nemažai žmonių, todėl norint pritraukti daugiau lankytojų reikia galvoti kažką naujo“, – mano M. Janušonis.
Šiuo metu planuoti darbus itin sudėtinga, nes vykdoma Saugomų teritorijų sistemos pertvarka – greičiausiai jau nuo liepos parkams centralizuotai bus teikiamos buhalterinės paslaugos, o nuo kitų metų galimi ir kiti administraciniai pokyčiai. Tačiau Panemunių regioninio parko direkcija ir smulkesniais darbais, ir jau pradėtais naujais projektais tęsia veiklą.
Kasdieniai darbai
„Visada smagiausia kalbėta apie tai, kas padaryta, o ne tik planuojama, tačiau didžiausi, prioritetiniai projektai dar tik prasideda. Praėję metai – įžanga į didelius darbus, bet ir pernai nuveikėme ne tiek mažai“, – sako M. Janušonis.
Buvo perdažyti informaciniai stendai, 1 tūkst. Eur kainavo laiptų į Seredžiaus piliakalnį nudažymas, pastatyta suoliukų, įrengta nuorodų. Pernai prie Nemuno buvo pastatyti 8 informaciniai stendai apie mažųjų žuvėdrų perimvietes, siekiant apsaugoti šią nykstančią rūšį.
Didelę naudą Panemunių regioniniam parkui atnešė bendradarbiavimas su Nacionalinės ekspedicijos dalyviais, kurių dėka buvo atlikti parko ekspozicijoje saugomo, vadinamojo Merkinės laivo dendrochronologinis tyrimas. Paaiškėjo, kad laivo likučiai yra gerokai senesni nei manyta iki šiol – net 260 metų. „Tokios žinios tikrai paskatina besidominčius istorija mylėtojus užsukti į Šilinę“, – mano parko direktorius.
Bendradarbiavimui skiriama ypač daug dėmesio. Panemunių regioninio parko ženklas suteiktas penkiems naujiems produktams, taip skatinant vietos amatininkų, gaminančių tradicinius šio krašto produktus, puoselėjančius ekologinį mąstymą, verslo galimybes. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su bendruomenėmis, vandens turizmo projektų rengėjais. Parko direkcijoje vykdoma Neformalaus vaikų švietimo programa – čia veikia būrelis „Panemunių regioninio parko bičiuliai“, kuriame dalyvauja aplinkinių seniūnijų vaikai.
Parko darbuotojų pareiga – prižiūrėti saugomas teritorijas, bausti pažeidėjus, neleistinose vietose be leidimo įrengiančius statinius, išduoti leidimus galimoms statyboms. Jie atsakingi ir už gamtinių rezervatų ribų žymėjimą, gamtinių teritorijų tvarkymą. Neseniai atliktas didelis darbas – pasitelkus jurbarkiečių įmonę „Dirginta“ nušienauta ir išvalyta Novaraisčio ornitologinio draustinio Šakių rajone pelkė.
Būti matomais
Pasak M. Janušonio, nors gali būti įvairių administravimo pokyčių, judėti į priekį reikia nieko nelaukiant. Jau buvo atvykę internetinių svetainių kūrimo specialistai. „Mūsų svetainė – standartinė regioninių parkų svetainė. Ji jau moraliai pasenusi, reikia naujų galimybių, kad joje apsilankęs žmogus rastų daug informacijos“, – sako parko direktorius. Numatyta įdiegti ir parko objektų virtualųjį turą, kuriuo galėtų „keliauti“ to fiziškai negalintys padaryti asmenys.
Jau netrukus turėtų būti pakeista ir Šilinėje, prie kelio Jurbarkas–Kaunas esanti nuoroda „Šilinės smuklė“. „Sezono metu kasdien kažkas nori čia pavalgyti“, – šypsosi M. Janušonis. Rodyklėje atsiras aiškesnis užrašas – Panemunių regioninio parko lankytojų centras. Šis ženklas turėjo atsirasti vykdant regioninį projektą, tačiau šiam stringant nuspręsta dar iki turizmo sezono jį pastatyti už savo lėšas.
Panemunių regioninis parkas inicijavo šalia lankytojų centro ir direkcijos esančios automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymo projektą, kuriam jau pritarė Jurbarko r. savivaldybės taryba. Palijus bala virstanti žvyro aikštelė bus išasfaltuota, pastatyti informaciniai ženklai.
Parkas tapo dviejų švietimo projektų partneriu – projektą „Kodas – Nemunas“ organizuoja Ugdymo plėtotės centras ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Jurbarko švietimo centras ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o „Tyrinėjanti ir kurianti mokykla“ įgyvendina kelios Jurbarko rajono mokyklos. Bus rengiamos edukacinės programos moksleiviams.
Ruošiasi startui
Žengti pirmieji žingsniai didžiuliam investiciniam projektui Jurbarko krašte. Panemunių regioniniam parkui pasiūlius įrengti Šilinėje maudyklą ir poilsio zoną prie Nemuno, Jurbarko r. savivaldybė nusprendė tokias poilsiavietes projektuoti visame panemunyje iki pat Seredžiaus. Šis projektas dar tik startuoja ir gali užtrukti ne vienus metus, tačiau jau šią vasarą tikimasi pradėti kitus.
Parengtas projektas ir gauti visi leidimai Šilinės smuklės stogui keisti. Stogas buvo keistas 2001 m. ir laikė netrumpai. Lėšų skirta iš aplinkos apsaugos rėmimo programos, kitos dalies laukiama iš Kultūros ministerijos programų, nes projektui pritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija. Projekto vertė beveik 50 tūkst. Eur, bus pakeistos ne tik medinės stogo lentelės, bet ir grebėstai, įrengti lietvamzdžiai.
70 tūkst. Eur vertės projektas Kartupėnų piliakalnio sutvarkymui parengtas dar 2011 m., gauti leidimai atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau ir dabar dar atsiranda kliūčių jį vykdyti.
Tvarkant Kartupėnų piliakalnį reikia iškirsti dalį medžių.Tam leidimą turi duoti Valstybinė miškų tarnyba, tačiau reikia, kad medžių kirtimo vietoje būtų suformuotas sklypas. „Kreipiausi į rajono vadovus, kad tai būtų padaryta kuo greičiau. Jie pažadėjo. Kol sklypas nesuformuotas, darbai stovi“, – sako M. Janušonis.
Visi kiti paruošiamieji darbai jau padaryti. Dar pernai gruodį buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai, iš viso ištirtas 52 kv. m plotas.
Archeologai atkasė kultūrinį sluoksnį, kuriame rado grublėtosios ir apžiestos buitinės keramikos fragmentų, apdegusio molio, angliukų, perdegusių akmenų. Rasta pora stulpaviečių. Didelių radinių nerasta galbūt ir todėl, kad kultūrinis sluoksnis, – vos 10 cm gylyje, ir paskelbus apie archeologinius tyrimus pirmieji savo darbą atlieka juodieji archeologai.
Prie Kartupėnų piliakalnio bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, į piliakalnį ves mediniai takai, bus įrengti skaldele dengti, terasuoti takai. Taip pat bus statomi stendai ir rodyklės, automobilių užtvaras, iškirtus medžius atsivers vaizdas. „Piliakalnis bus atvertas lankymui. „Vila Bisena“ savininkai žada šalia prekiauti ledais ar gėrimais“, – sako M. Janušonis.
Pasak Panemunių regioninio parko direktoriaus, formuojamas ypač patrauklus objektas prie Nemuno: Šilinėje turistai galės aplankyti Panemunių regioninio parko lankytojų centrą, užsukti į šalia jo kuriamą „Gastronomijos mokyklą“, vėliau lengvai pasiekti Panemunės pilį ir Kartupėnų piliakalnį bei keltu persikėlę į kitą Nemuno pusę – tokią paslaugą jau šią vasarą žada kaimo turizmo sodybos „Vila Bisena“ savininkai – aplankyti ir Gelgaudiškio dvarą.
„Jurbarko krašte galima daug ką nuveikti, reikia tik nustoti dejuoti ir skųstis. Imkime pavyzdį iš žemaičių, kurie, kad ir kaip bebūtų, visada giria savo kraštą, jame daromus darbus. Darbai vyksta ir čia, gal ne taip greit, kaip norėtųsi, bet vyksta. Norisi daugiau optimizmo ir teigiamo požiūrio“, – sako M. Janušonis.
Jūratė Stanaitienė
prie Nemuno kada nors sulauksime?